Saugi ir jauki namų aplinka reikalinga kiekvienam
Kalbėdama apie jaukios ir saugios namų aplinkos svarbą tinklaraščio „Namų terapija“ autorė, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė, psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė sako, kad namų erdvė suteikia saugumą būti savimi, jaustis savo aplinkos, o tuo pačiu ir savo gyvenimo šeimininkais.
„Namai yra ta vieta, kur galime nusimesti socialines kaukes ir būti tokiais, kokiais norime būti, kur nereikia atitikti aplinkos keliamų lūkesčių. Natūralu, kad kurdami namus gilinamės į praktinius dalykus, namų funkcionalumą. Tai išties svarbu. Tačiau namai nėra tik mus supančios sienos, langai, baldai ar tarpusavyje derančios spalvos. Juose mes išgyvename ir patiriame emocijas, pojūčius bei esame santykyje su savimi bei kitais“, – pranešime spaudai dėsto I. Skruibienė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad psichologai, tiriantys tai, kaip aplinka veikia mūsų emocijas, mąstymą ir elgesį, yra atradę, kad žmogui yra svarbios vietos, kurios suteikia prieglobstį, ir tuo pačiu atveria perspektyvą, leidžia pasijausti jaukiai ir saugiai. Tokią atmosferą namuose gali sukurti baldų išdėstymas ar interjero detalės, primenančios buvimo gamtoje jausmą.
Pasiteiravus, ar gerėjanti socialinių būstų aplinka gali paskatinti ne tik teigiamas jų gyventojų emocijas, bet ir keisti visuomenės požiūrį į šiuos būstus, psichologė psichoterapeutė sako, kad visuomenėje augantis įvairovės priėmimas yra labai pozityvi patirtis. „Kuo labiau priimamas skirtingumas, tuo didesnis sutelktumas visuomenėje. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tokioje visuomenėje žmonės jaučiasi laimingesni“, – teigia I. Skruibienė.
Kokybiškas būstas skatina socialinę integraciją
Šiai nuomonei pritaria ir architektas Andrius Bakšys, kuris baigiamajame magistro studijų darbe analizavo socialinio būsto plėtrą sostinėje. Remdamasis gerosiomis Vakarų Europos šalių patirtimis pašnekovas teigia, kad įsigyjant ar atnaujinant socialinius būstus nederėtų laikytis tik formalaus problemos sprendimo principo, t. y. „užtikrinti būtiną stogą virš galvos“. Socialiniai būstai savo kokybe turi nesiskirti nuo privačių butų, o norint išvengti socialinių problemų ateityje, būstų plėtra mieste turi būti vykdoma tolygiai.
„Kiekviena namų statybai ar įsigijimui pasirinkta vieta diktuoja savą architektūros kalbą. Tačiau dažnai nutinka taip, kad centrinėse miesto dalyse taikomi brangesni sprendimai, o labiau nutolusiose vietose pasitelkiama ekonominės klasės architektūra. Tai nėra teisinga, nes galime sukurti problemą, kad nelabai patraukliose miesto vietose turėsime ne itin geros architektūros, nekokybiškus būstus. Tokiu būdu tarsi iš anksto apribotume savo misiją iki to, kad čia įsikūrusiems žmonės suteiktume namus, tačiau jie gyventų prastomis sąlygomis,“ – dėsto architektas.
A. Bakšys pažymi, kad tyrimai rodo, jog kokybiška gyvenomoji erdvė ženkliai paskatina socialinio būsto laukiančių žmonių integraciją. Pasak jo, užsienyje netgi taikoma praktika, kai vietoj „socialinio būsto“ vartojama „valstybinio būsto“ sąvoka. Tokie namai užtikrinami visiems piliečiams, neišskiriant socialinių grupių. Kartu nusikratoma ir išankstinių nusistatymų, kad šiuose butuose gyvenantiems žmonėms mažiau sekasi ir jiems reikalinga pagalba.
„Tinkamas būstas tinkamoje aplinkoje yra vienas iš svarbiausių momentų žmogaus gyvenime, veikiantis gyventojo psichologiją, mąstymą bei požiūrį. Paramą gaunantiems asmenims reikia suteikti galimybę būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami kaip turintys negatyvų atspalvį, todėl būtina pašalinti bet kokias „skurdo architektūros“ užuomazgas.
Socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip pagrindinę priemonę, užtikrinančią ir ginančią žmogaus teises bei mažinančią nelygybę arba socialinę atskirtį. Kitaip tariant – socialinis būstas yra investicija į žmones, stiprias bendruomenes ir bendrą valstybės ateitį. Todėl reikia siekti, kad šiems būstams taikomi kokybės kriterijai ne dar labiau paskatintų, bet mažintų dažnai primetamus neigiamus stereotipus“, – mintimis dalijasi architektas A. Bakšys.
Nuolat įsigyjami nauji būstai
Vilniuje paramą apsirūpinti būstais teikia ir jų plėtrą užtikrina savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Iš viso įmonė administruoja 3500 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų. Kiekvienu atveju įmonė stengiasi parinkti tinkamiausią paramos būstui formą, kuo operatyviau suteikti paslaugas ir efektyviai valdyti bei plėsti patikėtą turtą.
Kalbėdamas apie naujai perkamus socialinius būstus įmonės direktorius Tadas Balsevičius pasakoja, kad pagal įstaigos strategijoje numatytas gaires, šiuo metu įsigyjami ne senesni nei 1961 m. statybos butai. Tačiau prioritetas skiriamas naujesniems, energetiškai naudingesniems, po 2000 m. statytiems namams. Perkami geros būklės, papildomų investicijų nereikalaujantys, dažniausiai 1–2 kambarių butai. Planuojama, kad iki 2024 m. bus įsigyti 400 naujų butų.
„Norime gyventojams užtikrinti kuo geresnes sąlygas, todėl neperkame butų su bendro naudojimo patalpomis, mediniuose ir karkasiniuose namuose, palėpėse ir cokoliniuose aukštuose. Taip pat labai svarbu, kad siekdami didinti socialinių būstų nuomininkų integraciją į visuomenę ir norėdami išvengti didelio šių būstų susitelkimo vienoje vietoje, naujus butus perkame įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose“, – teigia T. Balsevičius. Jis papildo, kad seni centrinėse miesto dalyse turimi būstai yra parduodami tam, kad būtų galima įsigyti kokybiškesnius naujus butus kitose miesto vietose.
Prieš naujiesiems šeimininkams įsikeliant į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jau administruojamus butus, jie yra suremontuojami. T. Balsevičius sako, kad įmonės atstovai atlieka būstų apžiūrą, įvertina reikalingus remonto darbus bei apskaičiuoja galimą jų kainą. Atliekant remontą, keliami aukšti, tačiau nepertekliniai reikalavimai. Patalpų remonto darbai apima lubų, sienų, grindų dangų, vidaus santechnikos bei elektros tinklų atnaujinimą, sanitarinių prietaisų keitimą.
Savo namais rūpinasi ir gyventojai
Pašnekovas džiaugiasi, kad ir patys socialinių būstų nuomininkai vis labiau stengiasi prižiūrėti savo namus bei investuoja į jų remontą. „Žmonės stengiasi tausoti būstus. Turime atvejų kai asmenys socialiniame bute gyvena 2–3 m. ir jį grąžina puikios kokybės.
Žinoma, susiduriame ir su požiūriu, kai žmonės galvoja, jog kadangi būstas jiems nepriklauso, todėl ir jį tausoti nėra taip svarbu. Tačiau su šiais gyventojais daug dirbame. Kiekvieną savivaldybės ar socialinį būstą aplankome bent kartą per metus, nustatome tam tikras užduotis, kaip žmonės turėtų prižiūrėti būstus pagal sutartyje nustatytus reikalavimus. Jei nuomininkai neturi namų atnaujinimui reikalingų lėšų, kreipiamės į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl pagalbos suteikimo, t. y. vienkartinės išmokos skyrimo arba medžiagų pirkimo.“