„Delfi būstas“ jau rašė, kad žemės sklypą reikia pirkti labai gerai įvertinus jo formą, vietą ir pan. „Capital Architects“ architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė sakė, kad pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
„Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis. Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas – ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas“, – patarimais dalijosi architektė.
Ji tęsė, kad mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.
„Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų“, – pridurė I. Pavilonė
Daugiau apie klaidas, renkantis žemės sklypus namo statybai ir kokio dydžio sklypą rinktis geriausia, skaitykite ČIA.
Bankai sklypų finansavimą vertina įvairiai
Registrų centro duomenimis, visoje šalyje pernai taip pat įregistruota 80,5 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2020 metais, kai įregistruota 63,7 tūkst. sandorių (2019 m. – 63 tūkst.). Vien tik per gruodį įregistruota 7,1 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 13 proc. daugiau nei 2020 metų gruodžio mėnesį ir 27 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį.
Tačiau net ir išsirinkus tinkamą žemės sklypą, gali būti, kad asmeninių santaupų jam įsigyti nepakaks. Tokiu atveju žmonės ima galvoti apie banko paskolą. Ar bankai suteikia paskolas žemės sklypų įsigijimui ir jei taip, kokiomis sąlygomis? SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad SEB bankas teikia būsto kreditus žemės sklypų įsigijimui, kai klientas planuoja pradėti jame individualaus namo statybas. Tokiu atveju individualiai sprendžiama dėl žemės sklypo įsigijimo ir statybų finansavimo, nuosavos dalies ar kito turimo turto įkeitimo.
„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priklausomai nuo konkretaus statybų projekto, toks būsto kredito suteikimo procesas gali trukti kiek ilgiau nei suteikiant kreditą jau pastatytam būstui įsigyti. Klientas, planuojantis skolintis statyboms, turi turėti suderintą projektą ir statybų leidimą, tiksliai įsivertinti namo statybų ir jo įrengimo kaštus, ar pavyks per sutartą laikotarpį užbaigti statybas, kt.“, – komentuoja banko atstovė.
E. Dovbyšienės teigimu, suteikdami kreditus bankai vadovaujasi Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis jais, būstą su būsto paskola įsigyjančio kliento finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. nuolatinių pajamų. Praktika rodo, kad skolinantis žemės sklypui ir individualaus namo statyboms, reikėtų turėti apie 30-35 procentų nuosavų lėšų.
„Taip pat rekomenduojama įsivertinti, kiek papildomai galėtumėte pasiskolinti statyboms, įkeisdami kitą turtą ar turėti lėšų atsargą, jeigu jų metu atsirastų nenumatytų ar iš anksto neįvertintų išlaidų. Šių išlaidų statant namą neišvengiamai atsiranda ir vidutiniškai jos sudaro apie 5-10 procentų visos sąmatos sumos. Svarbu turėti omenyje ir tai, kad statybos finansuojamos remiantis įkeisto turto verte ir pasitaiko, kad įkeičiamo turto vertės nepakanka, norint gauti tam tikro dydžio kreditą. Tokiais atvejais siūloma įkeisti kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Dažniausiai tai būna butas ar gyvenamasis namas, kuris įkeičiamas tam, kad papildomai būtų galima užsitikrinti norimą finansavimą namo statyboms. Vėliau, pabaigus statybas ir esant pakankamai pastatyto namo vertei, papildomai įkeisto turto įkeitimas yra išregistruojamas“, – paaiškina ekspertė.
Ji tęsia, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus, nes sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu ir jo situacija, jo finansinėmis galimybėmis, pajamų tvarumu, turimais kitais finansiniais įsipareigojimai, kredito istoriją. Todėl asmenims, kurie svarsto galimybę imti paskola sklypui ir namo statyboms, pirmiausia patariama pasikonsultuoti su banko specialistu, tai galima padaryti nuotoliniu būdu.
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys priduria, kad yra du skirtingi paskolos tipai – sklypui su projektu namui įsigyti ir sklypui be realios statybos vizijos. Bankas pernai pasiūlė naują kredito produktą gyvenamosios paskirties žemės sklypui įsigyti – norint juo pasinaudoti namo projektas nėra būtinas
„Tiesa, toks finansavimas vertinamas kaip rizikingesnis, tad prašomas didesnis pradinis įnašas – jis turi būti ne mažesnis nei 35 proc. paskolos sumos. Maksimali finansavimo suma – 50 tūkst. eurų, o grąžinimo laikotarpis gali būti net iki 20 metų. Kai kalbame apie sklypo jau su projektu namui įsigijimą, tuomet projekto apimtis jau būna aiški, tad galime su klientu kalbėti konstruktyviau, detaliau įvertinti jo galimybes bei pasiūlyti optimalius finansavimo sprendimus. Nors sakyti, kad paskolą gauti lengviau, negalime, tačiau detaliai įvertinę kliento vystomą projektą galime priimti argumentuotą sprendimą dėl finansavimo. Šiuo atveju, pagal Atsakingojo skolinimo nuostatus, klientui galėtume pasiūlyti finansuoti iki 85 proc. projekto vertės ir paskolos laikotarpį iki 30 metų“, – paaiškina pašnekovas.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato priduria, kad kiekviena paraiška dėl būsto finansavimo „Swedbank“ vertinama individualiai. Bankas priima sprendimą dėl konkretaus sklypo finansavimo tuomet, kai klientas pateikia norimo įsigyti turto, įskaitant ir žemės sklypą, turto vertinimo ataskaitą ir bankas gali detaliai susipažinti su informacija.
„Pažymėtina, kad pradinio įnašo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į perkamo objekto geografinę vietovę, esamas komunikacijas ir panašius veiksnius. Faktorius, ar sklypas jau su namo projektu ar be jo, taip pat yra vertinamas, tačiau tai nėra esminis kriterijus. Taip pat svarbu pažymėti, kad priimant sprendimą dėl būsto finansavimo svarbiausias kriterijus – pajamų tvarumas“, – tikina pašnekovas.