Butas už 51,7 euro
1992-aisiais metais du Vilniaus gyventojai buvo pradėję vieno buto sostinėje privatizavimo procedūrą. Teismo išnagrinėtoje byloje skelbiama, jog gyventojai buvo atlikę visus minėtai procedūrai būtinus veiksmus – sumokėję už dokumentų įforminimą, atlikę buto inventorizaciją, buvo surašytas ir privatizuojamo buto įkainojimo aktas.
Vis dėlto, buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta.
Reikėtų paminėti, jog 1992-aisiais, kuomet aprašomi gyventojai siekė privatizuoti butą, šalyje galiojo Butų privatizavimo įstatymas. Pagal jį ir buvo nustatyta minėto buto kaina – 17 850 rublių arba 51,7 euro.
Bėgant metams keitėsi teisinė bazė, o Butų privatizavimo įstatymas buvo panaikintas.
Tačiau po daugiau nei 30 metų minėtų gyventojų giminaičiai atnaujino anuomet neužbaigtą privatizavimo procesą. Iškėlę ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei, jie siekė nusipirkti butą Vilniuje už 51,7 euro – kainą, nustatytą pagal anksčiau galiojusį įstatymą.
Savivaldybei toks sprendimas nepatiko
Byloje atsakove buvusi Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su ieškinio reikalavimais. Anot savivaldybės atstovų, Butų privatizavimo įstatymas jau nebegalioja, todėl ir buto įkainis, nustatytas pagal minėtą įstatymą, nėra tinkamas.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat pažymėjo, jog nuo 2015 metų savivaldybei priklausančių butų pardavimas yra reguliuojamas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Jame numatoma, kad savivaldybei priklausantys butai parduodami už tokią kainą, kuri nustatoma pagal rinkos vertę.
Vilniaus miesto savivaldybės prašymu buvo atliktas minėto nekilnojamo turto vertinimas. Nustatyta, jog šio buto kaina turėtų siekti 1919 eurų, įskaitant ir vertinimo kaštus.
Vilniečių ieškinys patenkintas
Išnagrinėjęs bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, jog vilniečiai vis dėlto galės įsigyti butą už 51,7 euro – kainą, nustatytą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Anot teismo, nors minėtas įstatymas jau nebegalioja, asmenų teisė privatizuoti butą atsirado būtent įstatymo galiojimo metu.
Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu.