Žydrūnas Bukauskas, „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas, pranešime spaudai sako, kad vis dažniau gyventojai vienijasi ir ieško bendrų sprendimų, apsaugodami bendras gyvenviečių teritorijas – kiemus, kelius, įvažiavimus, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo ar sporto ir pramogų aikšteles.
„Viena vertus, galime pasidžiaugti, kad žmonės tampa labiau bendruomeniški, jiems vis dažniau rūpi „kas vyksta už mano kiemo tvoros“. Turime pavyzdinių gyvenviečių, tokių kaip Klevinė, Papiškės, Kalnėnai, kurios ėmėsi bendrų veiksmų ir dabar džiaugiasi rezultatais. Vienose reguliariai patruliuojame bent keletą kartų per parą, kitose vykdome svarbiausių zonų vaizdo stebėjimą. Kita vertus, mūsų patirtis rodo, kad vis dar neretai žmonės nepagalvoja, kad veikti kartu su kaimynais yra kur kas paprasčiau bei efektyviau“, – sako Ž. Bukauskas.
Žingsnis nr. 1 – draugiška kaimynystė ir bendruomeniškumas
Rekomenduodamas pasiteisinusius gyvenviečių apsaugos sprendimus, Ž. Bukauskas pirmiausia įvardija saugią kaimynystę, bendruomeniškumą.
„Gal ir sunku patikėti, bet tai bene svarbiausias saugumo stiprinimo veiksnys. Mūsų patirtis rodo, kad net elementariausias komunikacijos kanalo sukūrimas tarp kaimynų labai veiksmingai veikia. Kai žmonės gali tarpusavyje dalintis visa naudinga informacija, pranešti apie pastebimus įtartinus asmenis ar automobilius, informuoti vieni kitus apie įvairias naujienas, jau yra reikšmingas žingsnis. Pagaliau, svarbu susipažinti vieniems su kitais. Tai ypač aktualu ne tik jau susikūrusiose gyvenvietėse, bet ir tose, kurios dar tik kūrimosi stadijoje. Štai visai neseniai susidūrėme su atveju, kai žmogus, įsikurdamas naujame kvartale, vieną dieną atvyko į savo naująjį namą ir pamatė, kad iš jo išnešta bene viskas, kas buvo atvežta ir palikta įsikūrimui. Apsaugos sistemos, vaizdo kamerų įrengta nebuvo, o pasiteiravus kaimynų, ar jie nematė kokių nors įtartinų asmenų, paaiškėjo, jog buvo pastebėtas autobusiukas, kuris kelis kartus atvažiavo ir į jį buvo kraunami daiktai, bet žmonės nepažinojo vieni kitų, todėl pagalvojo, kad tiesiog būsimas kaimynas tvarkosi“, – realia istorija dalinasi pašnekovas.
Ž. Bukauskas papildo, kad tuose kvartaluose, kuriuose jau nusistovėjęs gyvenimas, dalintis informacija tarpusavyje ne mažiau aktualu.
„Žmonės apsigyvenę, atrodytų, saugioje gyvenvietėje, atsipalaiduoja, pradeda palikinėti vertingus daiktus, tokius kaip dviračius, kepsnines, bet kur, nerakinamus. Visgi prarasti budrumo nereikėtų, o kaimynams, kilus bet kokiems įtarimams ar jau nutikus vagystei, turėti galimybę operatyviai pasidalinti informacija yra ypač naudinga. Pastebime, kad kai kuriose gyvenvietėse veikia vagių grupuotės. Po vienos vagystės tame pačiame kvartale dažnai pasitaiko ir antra, ir trečia. Tad įspėti ir dalintis informacija tarp kaimynų tikrai naudinga“, – kviečia nepamiršti pašnekovas.
Žingsnis nr. 2 – apšvietimas ir barjerai patekti į gyvenvietę
Dar vienas gyvenvietės teritorijai apsaugoti naudingas patarimas – bendrų plotų lauko apšvietimo su judesiu įrengimas, atbaidantis vagis. Kitas žingsnis – barjerai patekti į gyvenvietę.
„Dažniausiai kvartalų gyventojai pasirenka pakeliamus atitvarus bei tvoras, juosiančias visą gyvenvietės plotą. Taip pat pagelbėja ir greičio mažinimo kalneliai, leidžiantys užtikrinti gyvenvietės eismo saugumą ir apribojantys greito patekimo bei pasišalinimo iš įvykio vietos galimybes“, – pataria Ž. Bukauskas.
Jis primena, kad norint gyvenvietėse turėti tokius ar panašius įrenginius, pirmiausia, reikia iškelti klausimą bendrijos nariams ir priėmus sprendimą kreiptis į atitinkamus tiekėjus.
„Reikia nepamiršti, kad priklausomai nuo to, kam priklauso žemė, kurioje norima imtis veiksmų, gali atsirasti papildomų tarpinių žingsnių. Pavyzdžiui, jeigu žemė valstybinė, tuomet reikėtų kreiptis į savivaldybę. Klausimais, kokių veiksmų imtis ir į ką kreiptis, gali patarti bei pakonsultuoti ir apsaugos tarnybos“, – primena pašnekovas.
Žingsnis nr. 3 – vaizdo stebėjimo galimybė
Priėmus sprendimą įrengti vaizdo stebėjimo kameras gyvenvietėje, pirmiausia būtina įvertinti, ar jų įrengimas atitiks ir neprieštaraus asmens duomenų apsaugos reikalavimams. Svarbu jas sumontuoti tikslingai, aprėpiant svarbiausius stebimus plotus.
„Kiekvienas kvartalas individualus – su skirtingu patekimu į gyvenvietę, bet svarbu, kad kuo daugiau naudingos informacijos patektų į vaizdo stebėjimą. Pavyzdžiui, kameromis rekomenduojame stebėti įvažiavimo į gyvenvietę zonas, pagrindines gatves, kad būtų galima atsekti žmonių ir automobilių judėjimo kryptis. Taip pat erdves, kuriose yra gyventojų bendrai laikomas turtas, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo, lauko sporto inventoriaus aikšteles ir panašiai. Yra tokių specifinių atvejų, kai, pavyzdžiui, gyvenvietė įsikūrusi prie pat miško ir eigoje nusprendžiama iš miško pusės įrengti vartelius. Tokiu atveju reikėtų nepamiršti, kad vaizdą pravartu stebėti ir čia. Miškingos teritorijos itin mėgstamos ilgapirščių, nes mišku į tokią gyvenvietę galima nesudėtingai patekti ir pasišalinti nepastebėtam“, – pataria nepamiršti Ž. Bukauskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai savarankiškai bendrų erdvių vaizdo duomenų pasiekti ir peržiūrėti teisėtai negali. Vaizdo duomenų peržiūrai teisinį pagrindą turi tik duomenų valdytojas, duomenų tvarkytojas ir policija. Svarbu žinoti, kad šių erdvių vaizdo stebėjimą organizuoja arba tos gyvenvietės bendrija, administratorius, arba gyventojų oficialiai išrinktas įgaliotinis. Būtent jie yra atsakingi už vaizdo duomenų rinkimą bei kaupimą ir yra vadinami duomenų valdytojais.
„Vis tik praktikoje dažniausiu atveju duomenų valdytojas nusprendžia vaizdo duomenų tiesioginį stebėjimą, įrašų peržiūrą ir perdavimą, su vaizdo duomenimis susijusių apsaugos veiksmų organizavimą perduoti saugos tarnybai, kuri tampa duomenų tvarkytoju“, – komentuoja pašnekovas.
Žingsnis nr. 4 – saugios gyvenvietės ženklai
Ž. Bukauskas pataria nepamiršti ir dar kelių veiksmingų priemonių, leisiančių užtikrinti saugų bendruomenės gyvenimą.
„Iš praktikos matome, kad nusikaltimų prevencijai, saugumo parengties demonstravimui reikšminga gyvenvietės perimetrą bei prieigas žymėti „saugios gyvenvietės“ ženklais. Galiausiai, kvartalo gyventojų sprendimu galima pasinaudoti ir apsaugos darbuotojų patruliavimu, kuris užtikrina viešąją tvarką ir veikia kaip patikima nusikaltimų prevencijos priemonė. Ekipažas gali sustabdyti įtartiną asmenį, jeigu įvertina, kad yra potenciali grėsmė – jį išprašyti ar kviesti policiją“, – komentuoja Ž. Bukauskas.
Jis sako, kad apsaugos specialistų patruliavimas įgauna vis didesnę paklausą skirtinguose kvartaluose. „Pavyzdžiui, prieš dvejus metus skaičiavome, kad mūsų komandos patruliavimo laiką sudarė 1368 valandos per metus, o pernai – jau 1642 valandos. Manome, kad šiais metais šis skaičius tik augs“, – pastebi Ž. Bukauskas.