Milijonai gyvena tamsoje
Natūralios dienos šviesos poveikis žmogaus organizmui yra didžiulis. Ji veikia nuotaiką, darbingumą, alkį, miego ritmą, lemia tinkamą viso vidinio mechanizmo veikimą. Tačiau darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ architektai Laura Purlytė ir Vytautas Janušaitis pranešime spaudai pastebi – ne visi žino, kaip pasinaudoti tokiais natūralaus apšvietimo privalumais.
„Neretai, įsirenginėdami namus, gyventojai netinkamai planuoja gyvenamąsias zonas, baldų patalpose išdėstymą. Be to, renkasi tamsinančias dienines užuolaidas, tamsias spalvas kambariuose, kuriuose natūralios šviesos ir taip trūksta. Kartais yra neatsižvelgiama į pasaulio šalis, lemiančias apšvietimo kiekį kiekvienuose namuose. Butai perkami ir su dideliais balkonais, tik ne visada yra įvertinamas jų metamas papildomas šešėlis patalpoms“, – apie dažniausias namų įrengimo klaidas kalba L. Purlytė.
Šią nuomonę tik pagrindžia didžiausio stogo langų ir jų priedų gamintojo pasaulyje „VELUX Grupės“ atlikto tarptautinio „Sveikų namų barometro“ tyrimo pastarųjų metų duomenys. Šios studijos rodo: 4,2 mln. europiečių gyvena būstuose, kuriuose dienos šviesos nepakanka.
„Tyrimas taip pat atskleidžia, kad daugiau nei 60 proc. Europos gyventojų mano, jog dienos šviesa teigiamai veikia jų produktyvumą. Vykdytos apklausos duomenimis, natūralus apšvietimas septyniems iš dešimties apklaustųjų pagerina nuotaiką, o 15 proc. respondentų jo trūkumas sukelia liūdesį, virš dešimtadalio sumažina atliekamo darbo kokybę. Tačiau 90 proc. mūsų laiko yra praleidžiama namuose ir per pandemiją užsidarę prabuvome dar ilgiau. Natūralu, kad savo būstuose susidurdami su dienos šviesos stygiumi, patyrėme neigiamą jo įtaką fizinei bei psichologinei sveikatai. Todėl, siekdami gyvenimo kokybės, ypač dabar, tiesiog privalome kuo daugiau saulės įsileisti į savo namus“, – akcentuoja bendrovės vadovas Baltijos šalyse Dmitrijs Astašonoks.
Praplėtė namų suvokimą
Visgi situacija Senajame žemyne turėtų keistis. Dar 2019-aisiais priimtas naujojo Europos dienos apšvietimo pastatuose standartas EN 17037. Šis reguliavimas, skirtas būstų projektuotojams, nurodo būtinybę skirti kuo didesnį dėmesį natūraliai šviesai statant namus.
„Naujasis standartas sprendžia keturis pagrindinius dienos apšvietimo įgyvendinimo klausimus. Jis skirtas natūralios šviesos užtikrinimui, galimybei jos gauti kuo daugiau, matyti reikiamą vaizdą pro langus ir apriboti akinamą saulės šviesą. Taip siekiama būstų gyventojams garantuoti gyvenimo kokybę, komfortą bei energijos vartojimo efektyvumą. Nors šis standartas yra skirtas naujos statybos pastatams, jis gali būti įgyvendinamas ir renovuojant senesnius statinius“, – komentuoja D. Astašonoks.
Savo ruožtu V. Janušaitis antrina – panašus reguliavimas taikytas visuomet, bet anksčiau tai tebuvo tik normos ir rekomendacijos, kurias reikėdavo išpildyti. Tačiau naujasis dienos apšvietimo standartas ragina projektuotojus plačiau žiūrėti į visą pastato projektavimą nuo pat pradinio etapo.
„Dabar svarbu tapo ne tik naudoti išmaniąsias vėsinimo, apšvietimo sistemas, bet pasitelkti viską, kas yra architektų rankose: patalpų planavimą, langų vietas, dydžius. Tai – ekonomiškas, išmanus projektavimas. Itin svarbus šiame standarte aprašomas elementas yra vaizdas pro langus. Jis rodo, kad vis labiau gilinamasi ne vien į praktinę, bet ir psichologinę pastatų kuriamą naudą. Taip plečiamas mūsų sąmoningumas apie pačios gyvenamosios erdvės suvokimą. Dabar „namų“ sąvokoje telpa daugiau nei stogas ir sienos. „Namai“ nuo šiol suvokiami kaip tiek fiziškai, tiek emociškai kokybiška, komfortiška erdvė“, – pabrėžia architektas.
Patarimai šviesesniam gyvenimui
Kalbinti pašnekovai vieningai sutaria – norint pasinaudoti dienos šviesos teikiamais privalumais, įsirenginėjant būstą vertėtų užtikrinti kuo didesnį natūralaus apšvietimo kiekį. Todėl D. Astašonoks siūlo interjere rinktis kuo šviesesnes spalvas, jomis nudažyti arba perdažyti sienas.
„Tokiu būdu sukuriami tarsi veidrodiniai paviršiai, kurie geriau atspindi šviesą namuose. Be to, vis daugiau dirbdami namuose, turėtume darbo erdvę planuoti taip, kad ji būtų apšviečiama natūraliai. Jei yra galimybė, stalą reiktų statyti prie lango, o ši taisyklė ypač aktuali vaikams. Tai tik įrodo dar 2012-aisiais Prancūzijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2 tūkst. moksleivių iš visos Europos. Nustatyta, kad padidintas dienos šviesos kiekis klasėje iki 15 proc. pagerino jų matematikos ir logikos kontrolinių darbų rezultatus. Kadangi šiuo metu vaikai vis dažniau mokosi namuose, čia natūralus apšvietimas yra lemiamas produktyvumo faktorius“, – pažymi D. Astašonoks.
Tuo metu L. Purlytė priduria: išties pasiteisina ne tik šviesesnės interjero spalvos, bet funkcionalus erdvės ir baldų planavimas. Architektė rekomenduoja natūralios šviesos namams suteikti ir perdažant balkoną. Anot jos, jei pastarasis didelis bei meta šešėlį, apačią reiktų dažyti šviesiai, baltai.
„Taip šviesa bus atspindima nuo balkono į kambarių vidų. Kartu praverčia ir kita gudrybė, kurią mes, šiauriečiai, neretai pamirštame. Tai natūralios šviesos šaltinio projektavimas vonios kambaryje. Jame įrengtas langas taupo energiją ir pinigus, be to, suteikia patalpai natūralumo. Kalbant apie funkcinį erdvės planavimą, sumaniai reiktų projektuoti ir darbo, ir aktyviąsias dienos zonas, virtuvę. Jei yra galimybė, jas pravartu įrengti kuo arčiau natūralių šviesos šaltinių. Svarbu ir baldais bei užuolaidomis neuždengti langų. Tinkamai suplanuoti pastarųjų ir grindų plotų santykį, langų išdėstymą“, – rekomenduoja architektė.
Į pastarąjį namų elementą D. Astašonoks siūlo ypač atsižvelgti. Jo teigimu, tinkamo langų įrengimo nauda įrodyta netgi moksliniais tyrimais. „Jie gali padidinti produktyvumą, pagerinti susitelkimą ir dėmesį, pagreitinti užduočių sprendimą, užtikrinti miego kokybę, sumažinti lėtinių ligų riziką. Todėl tikrai verta įsirengti langus, kurie įleidžia daugiau dienos šviesos į namus. Pavyzdžiui, per stoglangį jos kiekis patenka didesnis nei per įprastą langą. Taip užtikrinamas ir erdvės pojūtis namuose, dukart efektyvesnis apšvietimas nei su fasadiniais langais. Stoglangiai įrengiami netgi vieno aukšto namuose, suteikdami papildomą trūkstamos dienos šviesos šaltinį. Kuo namai daugiau įstiklinti, tuo natūralaus apšvietimo juose daugiau. Kartu čia didesnis komfortas ir visapusiškai geresnė gyvenimo kokybė“, – reziumuoja pašnekovas.