Nauji būstai tik dviem grupėms
Jau artimiausiame miesto Tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl socialinio būsto plėtros Panevėžyje. Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė, kad sausio pabaigoje buvo paskelbtas kvietimas savivaldybėms dalyvauti konkurse gauti iki 85 proc. socialiniams būstams pirkti reikalingų lėšų iš Europos Sąjungos fondų.
Panevėžys gali pretenduoti gauti per milijoną eurų. Tačiau už šiuos pinigus perkami būstai galės atitekti tik dviem pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms.
„Savivaldybė norėtų kuo greičiau patenkinti laukiančiųjų socialinio būsto poreikius, tačiau šiame finansavimo periode yra galimybė pirkti butus ar juos statyti tik su sąlyga, kad jie bus skirti turintiesiems negalią ir daugiavaikėms šeimoms. Tai yra tik dvi grupės asmenų, kam galės būti skirti naujai įsigyti ar pastatyti būstai“, – pabrėžė administracijos direktorius.
Tokia pati tvarka, anot jo, galios ir kitoms savivaldybėms. T. Jukna svarsto, kad tokią sąlygą tikriausiai diktuoja tam tikri šalies įsipareigojimai mažinti pažeidžiamiausių grupių atskirtį, padėti joms greičiau sulaukti socialinio būsto.
Ypatingos sąlygos
Apskaičiuota, kad už numatytas lėšas – 1 mln. 150 tūkst. Eur, iš kurių apie 977,5 tūkst. eurų būtų ES parama, Panevėžyje pavyktų nupirkti dvylika butų ir juos pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
„Žmonių, kurie atitiktų nustatytas sąlygas tokiam būstui gauti, nėra daug. O jeigu būstas bus suteiktas asmeniui, neatitinkančiam kriterijų, Savivaldybei tektų grąžinti lėšas. Todėl nuspręsta ne investuoti į naują statybą ar rekonstrukciją, o ieškoti pirkti butų“, – teigė T. Jukna.
Planuojama, kad per penkerius metus pavyks nupirkti šešis vieno kambario butus negalią turintiems asmenims ir šešis trijų kambarių butus gausioms šeimoms. Kadangi bus ieškoma vieno kambario butų judėjimo, regėjimo, psichikos ar kitą negalią turintiems asmenims, pirkimo sąlygose planuojama įtraukti kriterijų, kad tokie būstai turi būti tik pirmuose aukštuose arba daugiabučiuose, kur yra liftai.
„Pagal šį projektą Savivaldybė butus ne tik nupirks, bet ir turės pritaikyti žmonėms, turintiems negalią. Natūralu, kad jeigu butas antrame ar ketvirtame aukšte, nupirkti specialius keltuvus bus per brangu arba net nebus techninių galimybių juos įrengti. Jeigu lifto nėra, bus ieškoma tik pirmame aukšte“, – kalbėjo T. Jukna.
Mainai neįvyko
Administracijos direktoriaus teigimu, jeigu atsirastų naujų finansavimo šaltinių, būtų svarstomos ir kitos alternatyvos, kad kuo daugiau socialiai remtinų panevėžiečių sulauktų pastogės. Viena iš galimybių – socialiniais daugiabučiais paversti miestui nebereikalingus pastatus, kaip kad buvo padaryta su profesinės mokyklos bendrabučiu Aldonos gatvėje.
Dar gerokai anksčiau svarstyta socialiniais būstais paversti „Panevėžio energijos“ buvusį sveikatingumo kompleksą su pirtimi ir netgi baseinu Senamiesčio gatvėje. Taip pat vyko diskusijos su Turto banku, kad šis Savivaldybei grąžintų kadaise jai priklausiusį buvusį vaikų darželį K. Binkio gatvėje, kur ilgus metus veikė Panevėžio migracijos skyrius.
Tiesa, mainai taip ir neįvyko, mat Turto bankas jau suplanavęs šį pastatą parduoti aukcione, o gautus pinigus skirti policijos komisariato plėtrai Klaipėdoje.
Geriau daugiabutis nei pavieniai butai
Kaip viena iš galimybių Panevėžyje turėti dar vieną socialinį daugiabutį matomos ir Panevėžio mokymo centrui priklausančios patalpos Klaipėdos gatvėje, kur šiuo metu veikia kino centras „Garsas“.
Anot T. Juknos, rekonstruoti seną pastatą būtų gerokai pigiau, nei statyti naują, kuriam taikomi didesni energiniai reikalavimai. Tačiau, pabrėžia direktorius, apie rekonstrukciją būtų galima svarstyti tik tuomet, jeigu Savivaldybei pavyktų gauti bent penkis milijonus eurų – tiek maždaug reikėtų 70 butų daugiabučiui įrengti.
„Jeigu atsirastų naujų finansavimo šaltinių, svarstytume ir apie naujo daugiabučio statybas ar seno pastato rekonstrukciją. Tam tinkamų vietų yra ne viena. Nors nuomonių ir komentarų yra įvairių, bet vis tiek manome, kad turėti daugiabutį, kuriame visi būstai būtų vien socialiniai, yra geresnis pasirinkimas, negu pirkti pavienius butus daugiabučiuose. Ir vienu, ir kitu atveju kyla tam tikrų problemų, bet kai visi socialiniai būstai viename name, bent jau Savivaldybės, o ne daugiabučio bendrijos rūpesčiu tampa nemokūs socialinio būsto nuomininkai“, – pabrėžė T. Jukna.
Septynerių metų eilė
Paskutinis Savivaldybės prieš dvejus metus įgyvendintas projektas – kapitališkai suremontuotas buvęs profesinės mokyklos bendrabučio pastatas Aldonos g. 12. Čia įrengtas 71 socialinis butas (52 – vieno kambario; 15 – dviejų kambarių ir 4 – trijų kambarių). Sutvarkyta ir aplinka, įrengtos automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikštelės, sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Visa tai kainavo per tris milijonus eurų. Nors apgyvendinus šį daugiabutį laukiančiųjų būsto eilė gerokai sutrumpėjo, šiuo metu joje 273 asmenys ar šeimos.
Anot Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rasos Rimšienės, po gegužės 1-osios, kai privalu pateikti turto ir pajamų deklaraciją, eilė paprastai sutrumpėja. Kad ir kaip būtų keista, tačiau eilėje prie valdiškos pastogės daugiausia ne daugiavaikių šeimų ar negalią turinčių asmenų, o vienų gyvenančių asmenų, darbingo ar jau pensinio amžiaus, kurie per savo gyvenimą nepajėgė įsigyti nuosavo būsto ir verčiasi iš kuklių pajamų.
„Panevėžyje būsto laukiama vidutiniškai apie septynerius metus. Tiesa, yra tokių, kurie laukia nuo 2015-ųjų, tačiau paprastai tokie žmonės būstui kelia didesnius reikalavimus – nori konkrečiame mikrorajone, konkrečiame aukšte ar turi kitų kriterijų“, – pažymi R. Rimšienė.
1,5 euro už kvadratinį metrą
Socialinis būstas nėra nemokamas – nuomininkai privalo mokėti visus komunalinius mokesčius ir nuomą Savivaldybei. Nuomos dydis, anot specialistės, priklauso nuo įvairių kriterijų: vietos, kuriame yra gyvenamasis būstas, aukšto, pastatymo metų, iš ko pastatytas namas – plytų, blokų ar medžio, renovuotas ar ne bei kitų kriterijų.
Vieno kambario apie 30 kv. m buto nuoma kainuoja maždaug 45 eurus per mėnesį, dviejų kambarių, apie 50 kv. m, – 75 eurus. „Socialinio būsto nuomos mokestis tikrai mažesnis nei rinkoje. Nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika – didžiulės formulės, bet vieno kvadratinio metro nuoma vidutiniškai atsieina apie 1,5 euro“, – suskaičiavo R. Rimšienė.