Pradėjus greitai šilti orui „Vilniaus vandenys“ ruošiasi problemoms, kurias gali sukelti staigus atlydis, jei jis būtų kartu su lietumi. Greitai tirpstant sniegui ir dar lyjant susidaro itin didelis vandens kiekis, siurblinės nespėja pumpuoti nuotekų ir susidoroti su staigiu jų padidėjimu, tad kyla rizika, jog dalis tokių nuotekų gali išsilieti į aplinką.
„Tokia grėsmė yra tose miesto dalyse, kur įrengta mišri – nuotekų ir paviršinio lietaus – kanalizacija. Šiuo požiūriu rizikingiausi yra kai kurie nauji privačių namų kvartalai, Naujamiestis, Senamiestis, Žvėrynas, Antakalnis, – pranešime spaudai sako „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos direktorius Tadas Kazlauskas. – Taip pat staigiai išaugęs vandens kiekis nuotekų tinkle pridaro rūpesčių ir Vilniaus nuotekų valykloje. Padidėjęs šalto vandens kiekis gali sutrikdyti biologinį valymo procesą, gali būti nespėjama išvalyti viso atitekančio nuotekų kiekio.“
Biologinio valymo procesus apsunkina ir tai, kad kartu su paviršinėmis nuotekomis į valyklą patenka druskos iš gatvių.
Dar viena problemų rūšis žiemą – užšalusiam gruntui staigiai šylant, kai kuriais atvejais gruntas deformuojasi ir pažeidžia vamzdynus. Taip atsiranda avarijos: daugėja vamzdžių įtrūkimų, lūžių.
Dažniau šalo vamzdžiai
Šią žiemą daug iššūkių sukėlė ir prieš atlydį trukęs itin šaltos žiemos periodas. Neatlaikę šių metų sausio šalčių dažniau nei įprastai užšalo ne pagal techninius reikalavimus nutiesti vamzdynai, vandens ėmimo kolonėlės, gaisriniai hidrantai.
„Vandentiekio vamzdžiai, kad neužšaltų, turi būti įkasti bent 1,5 m gylyje. Tačiau dėl senos tinklų infrastruktūros ar nekokybiško statybininkų darbo klojant vamzdžius, Vilniuje vis dar yra nepakankamai giliai paklotų vamzdžių, kuriuose didesnė tikimybė vandeniui užšalti. Tokiais atvejais skubame į pagalbą nepriklausomai nuo to, ar tai yra mūsų tinklai, ar ne“, – sako T. Kazlauskas.
Vienintelė priemonė šiai problemai spręsti – šildyti vamzdžius, kad vanduo juose atitirptų, pasakoja T. Kazlauskas. Tai yra daroma dujiniu degikliu arba panaudojant garų generatorių.
„Kelias pastarąsias žiemas šios įrangos nenaudojome, neprireikė, dabar vėl teko ją prisiminti. Vien per sausį „Vilniaus vandenų“ avarinės tarnybos specialistai 23 kartus vyko į iškvietimus dėl užšalimų“, – pažymi gamybos tarnybos direktorius.
Nuotekų vamzdynai užšąla retai, nes nuotekos yra šiltesnės nei vanduo. Dažniau pasitaiko atvejų, kai nuotekų vamzdžiai užšąla dėl riebalų sankaupų. Kavinėms pilant didesnį riebalų kiekį į kanalizaciją, riebalai stingdami sudaro kamščius vamzdyne. Ši problema aktualesnė buvo iki karantino, kai maitinimo įstaigos veikė didesniu pajėgumu.
Ką daryti, kad jūsų sklype vamzdžiai neužšaltų
„Vilniaus vandenims“ dažnai tenka vykti gelbėti gyventojų, kurie vandentiekio vamzdžius savo sklype nusitiesė patys ar su privačiais rangovais. Norint užtikrinti, kad sklype esantys vamzdžiai neužšaltų ar nebūtų pažeisti atlydžio, reiktų atkreipti dėmesį, kad statybų metu vamzdžiais būtų tinkamai pasirūpinta, pataria T. Kazlauskas.
„Nepalikite žiemai neužkastų ar vos keliais centimetrais po žeme įrengtų vamzdžių, – sako „Vilniaus vandenų“ atstovas. – Esame matę tokių atvejų, kai žmonės vandentiekio vamzdį nusitiesia virš žemės ar net ore ir jį pabando apšildyti termoizoliacine medžiaga. Toks būdas irgi, be abejo, yra labai nesaugus ir neatsparus prieš žiemos šalčius.“
Taip pat „Vilniaus vandenys“ prašo gyventojų pastebėjus galimai į žemės paviršių besiveržiančias nuotekas ar vandentiekio avariją nelikti abejingais ir pranešti apie sutrikimą nemokamu tel. 8 800 10880. Taip padėsite apsaugoti gamtą, kuriai neišvalytos nuotekos gali būti labai kenksmingos, ar prisidėsite prie vandens išteklių tausojimo.