Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas, advokatas dr. Edvinas Meškys Delfi TV laidos „Delfi rytas“ eteryje pasakoja, kad šiandien rinkoje vis dar yra nuomos santykių, nepagrįstų jokiomis sutartimis. Taip nutinka tais atvejais, kai žmonės vieni kitais pasitiki, yra pažįstami ar giminaičiai.
„Tačiau jeigu mes neturime sutarties, tai nė viena pusė nėra apsaugota. Turime įstatymu apibrėžtas teises ir pareigas, bet ginčų dažnai kyla dėl nežinojimo, kaip turi elgtis kita pusė, o sutartis būtent tai ir sprendžia. Visgi, reikia pasidžiaugti, kad nuomos sutarčių Lietuvoje pasirašoma vis daugiau“, – pabrėžia pašnekovas.
Teisininkas tęsia, kad nuomininkui sutartis naudinga dėl kelių aspektų. Pirmiausia, kai yra sutartis, nuomininkas gali pareikalauti, kad esant būtinybei buto savininkas atliktų santechnikos, elektros instaliacijos gedimų taisymo ir kitus NT būklės gerinimo darbus. O savininkui nuomos sutartis padėtų išsireikalauti sumokėti nuomos mokestį, už komunalines paslaugas ir pan., jei nuomininkas tuo piktnaudžiautų.
Tiesa, iš šiandien sudaromų nuomos sutarčių nemaža dalis jų yra dvišalių – pasirašytų tik nuomotojo ir nuomininko. Dr. E. Meškys sako, kad tokios sutartys ir galioja tik jas pasirašiusiems.
„Jeigu mes jos niekur neužregistruojame, negalėsime panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pavyzdžiui, jeigu išsinuomojate butą ir savininkas jį parduoda kitam asmeniui, tai tas naujasis savininkas gali ateiti ir liepti kuo greičiau išsikraustyti, nes jis su jumis jokių sutarčių neturi. Jeigu sutartis bus užregistruota Registrų centre, naujasis savininkas negalės taip paprastai liepti išsikraustyti“, – paaiškina teisininkas.
Ką rašyti į nuomos sutartį?
Svarbu ne tik sudaryti nuomos sutartį, bet ir tinkamai ją surašyti. Dr. E. Meškys paaiškina, kad sutartyje būtina aiškiai nurodyti, apie kokį būstą kalbama, kur jis yra, kokio dydžio, kuo smulkiau aprašyti jo būklę, įvardyti, ar jame yra baldų, kokių, kokiems santechnikos ar elektros instaliacijos įvadams gali prireikt atnaujinimo jau tuo metu, kai būste gyvens žmonės.
„Daug problemų išsprendžia nuotraukos ir vaizdo įrašai. Juk dažnai nuomojamas butas nėra naujas, jis jau turi tam tikrų defektų, todėl labai svarbu juos užfiksuoti ne tik raštu, bet ir vaizdu. Kita vertus, ir nuomininkas turi grąžinti butą tokios būklės, kokios jį gavo, tik su natūraliu nusidėvėjimu. Viską, kas nėra natūralus nusidėvėjimas, – apipieštos sienos, subraižymai ar pan., nuomininkas turėtų kompensuoti“, – aiškina pašnekovas.
Jis tęsia, kad į sutartį reikia nepamiršti įtraukti nuomos mokesčio ir jo mokėjimo dažnumo, turi būti nurodyta, iki kurios mėnesio dienos reikia sumokėti nuomos mokestį. Šiandien vis dažniau kyla klausimų dėl komunalinių mokesčių, pavyzdžiui, kam mokėti namo bendrijos mokesčius, ar nuomininkui reikia padengti vienkartines namo būklės gerinimo išlaidas ir pan. Dr. E. Meškys sako, kad šiuos niuansus taip pat reikia įtraukti į sutartį ir mokant komunalinius mokesčius jais vadovautis.
„Taip pat atkreipčiau dėmesį į tai, kad sutartis paprastai pasirašoma su vienu asmeniu, tačiau ir jo šeimos nariai, jei gyvena tame bute, įgyja tas pačias teises ir pareigas. Ir kai nutraukiama sutartis su sutartį pasirašiusiu asmeniu, automatiškai nenutraukiamos sutartys su kitais asmenimis“, – pabrėžia teisininkas.
Šiandien, kai nuomos kainos kyla, nuomotojai, kurių sutartys su nuomininkais dar galioja, taip pat neretai nusprendžia kainą. Tačiau dr. E. Meškys įspėja, kad kol esama sutartis su nuomininku galioja, vienašališkai kelti nuomos kainos negalima.
„Galimybė kelti kainą yra tik tada, kai sutartis tai numato Kai joje parašyta, kad tam tikrais atvejais nuomotojas gali vienašališkai pakelti nuomos kainą. Tačiau tokiais atvejais reikia detaliai aprašyti, kokios tos sąlygos, koks maksimalus kainos kėlimo dydis gali būti ir pan.“, – akcentuoja ekspertas.