Nors šiandien namų statybos ar atnaujinimo projekto neretai nusprendžiama imtis patiems, elektros instaliacijos, jos priežiūros, buitinės technikos prijungimo bei kitus sudėtingus darbus, neturint pakankamai specifinių žinių ir sugebėjimų atlikti juos patiems, patariama patikėti profesionalams. Geriausia, jei elektrikas ir santechnikas bus pirmieji, kurie pamatys detalų projekto planą ir pagal jį imsis reikiamų darbų.
Elektrikas Algirdas Žiurauskas pranešime spaudai komentuoja laba dažnai susiduriantis su situacijomis, kuomet apie jo profesijos atstovus pagalvojama jau užbaigus apdailos darbus ir net pasirūpinus tam tikros erdvės, pavyzdžiui, virtuvės, baldais.
„Elektros instaliacija namuose priklauso nuo to, kokią buitinę techniką ar kitus elektrą naudojančius prietaisus žmogus turi ir kur juos planuoja statyti. Tad priderinti jos planą prie jau įrengtos virtuvės arba nebeįmanoma, arba tai kainuoja labai daug finansų, laiko ir nereikalingo galvos skausmo pačiam klientui“, – sako jis.
Tinkamai prijungtas prietaisas bus galingesnis
Kiekvienas buitinės technikos prietaisas virtuvėje turi turėti po atskirą elektros įvadą: šaldytuvas, orkaitė, indaplovė, atitinkamai ir smulkesni buitiniai virtuvės prietaisai, pavyzdžiui, kavos aparatas. Atskiras įvadas reikalingas ir stalviršyje numatomiems kištukiniams lizdams. Kai kurie įvadai gali dubliuotis, tačiau tai, kaip pabrėžia A. Žiurauskas, labai tiksliai ir kruopščiai iš anksto apskaičiuoja elektrikas.
Indukcinei kaitlentei, vienam iš galingųjų virtuvės prietaisų, dažniausiai reikalingas atskiras dvifazis arba trifazis įvadas. „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Ignas Bernotas priduria, kad išnaudoti visas fazes prijungiant kaitlentę pravartu ir todėl, kad ji veiks efektyviau.
„Dėl atskirų fazių bendras kaitlentės galingumas pasiekia apie 7,4 kW – tai dukart daugiau nei jungiant į įprastą vienos fazės elektros lizdą, kuomet neišnaudojama visa prietaiso galia. Maksimalus kito didesnio prietaiso – orkaitės – galingumas yra maždaug 3–3,5 kW, tačiau jį orkaitė dažniausiai pasiekia tik nustačius grilio funkciją“, – aiškina I. Bernotas.
Esminės klaidos gali lemti ne vien prietaiso gedimus
Kodėl svarbu atsižvelgti į elektros instaliacijos planą ir patikėti darbus tai išmanantiems specialistams? Elektrikas tikina, kad net menkiausios klaidos ateityje gali daug kainuoti, ir ne tik finansiškai. Jam antrina ir I. Bernotas, teigiantis, kad teisingas buitinio prietaiso prijungimas užtikrina saugumą jo naudotojui, o daiktas tarnauja ilgiau. Abu ekspertai vienbalsiai sutaria, kad bene dažniausiai klientų namuose pasitaikanti problema yra ilgintuvai.
„Jei vienoje patalpoje įrengiami penki kištukiniai lizdai, vadinasi, tik tiek prietaisų vienu metu gali veikti, bendra sujungtų prietaisų galia neturėtų viršyti 3 kW. Naudojant gausybę jų, prijungtų prie parduotuvėje įsigyto ilgintuvo ar net kelių, ilgainiui prietaisai gali perdegti. Negana to, atsiranda rimtas pavojus žmogaus sveikatai ar netgi gyvybei, mat dauguma parduodamų ilgintuvų neturi elektros įžeminimo“, – atkreipia dėmesį A. Žiurauskas.
Kalbėdamas apie elektros instaliaciją drėgmės taškuose, ekspertas akcentuoja, kad tam yra nustatytos griežtos taisyklės, kurias žino bet kuris profesionalus elektrikas. Vadovaujantis jomis, elektra vonios kambaryje įrengiama tam tikrose zonose, laikantis atstumų nuo vonios ar dušo kabinos, elektros instaliacijos įrenginiai turi atitikti sandarumo klasę, visus prietaisus joje reikia jungti į įžemintus lizdus. Jei elektros instaliacija nauja, joje privalo būti sumontuota nuotekio relė, apsauganti žmogų nuo pavojingo elektros srovės poveikio.
„Pastarosios taisyklės neretai nepaisoma senesnės statybos būstuose, kuomet įžeminimo neturi vonioje stovinti skalbimo mašina. Jai sugedus gali atsirasti srovė ant prietaiso korpuso – tai itin nesaugu, nes prisilietus jis gali nukrėsti. Taip pat prie skalbimo mašinos esančius kištukinius lizdus geriau planuoti aukščiau nei prietaiso nuotekų žarna. Įvykus avarinei situacijai, tai padės išvengti trumpojo jungimo rizikos, vandeniui lizdus užliejus“, – pataria I. Bernotas.
Prietaisų jungtys, kabeliai turėtų būti toliau nuo vandentiekio ir dujinių vamzdžių – Reglamente numatyta, kad nuo pastarųjų turi būti 40 cm atstumas iki atvirų kištukinių lizdų. Elektros srovė ant šalimais stovinčio prietaiso ar net visos vandentiekio sistemos gali atsirasti ir dėl atvirų ar pažeistų laidų, dirbtinių prijungimų be kištukų – pastatuose viskas sujungta metaliniais vamzdžiais, tad elektros srovė gali keliauti kad ir kilometrą. Tokį prastos elektros instaliacijos pavyzdį specialistas A. Žiurauskas iliustruoja asmenine profesine patirtimi, kuomet per vieną vizitą pas klientą nustatė, jog 220 V elektros įtampa susikaupusi ant dujų vamzdžio.
Pataria bent pasikonsultuoti
Jei visgi pasisamdyti profesionaliai elektros instaliacijos, buitinės technikos prijungimo ir panašius atsakingus darbus atliekantį specialistą galimybių nėra, A. Žiurauskas ragina į kurį nors kreiptis bent jau konsultacijos. Jo manymu, jei vienas ar kitas elektrikas nemokamai padėti nesutiks, atsiras tas, kuris tikrai pagelbės.
I. Bernotas savo ruožtu turi dar paprastesnę, bet ne mažiau svarbią rekomendaciją – atidžiai perskaityti prietaiso instrukcijas ir išsisaugoti jas ateičiai.
„Ne paslaptis, kad įsigijus bet kokį prietaisą jos naudojimo instrukcijų vadovas atsiduria stalčiaus gilumoje. Tačiau iš tiesų viskas, kas prietaiso savininkui aktualu ir pravartu, toje knygelėje detaliai aprašyta: tinkamas buitinės technikos prijungimas, patarimai, kaip ja naudotis efektyviai bei saugiai, dažniausiai pasitaikantys gedimai, galimos jų priežastys ir net sprendimo būdai“, – sako buitinės technikos ekspertas.
Taigi gaminio saugumas ir tolesnis eksploatavimas daugeliu aspektų priklauso ir nuo jo savininko. Laiku uždavus klausimų savo srities ekspertams: patyrusiems elektrikams, baldininkams ar buitinės technikos pardavėjams, pasikonsultavus, jei dėl tam tikrų dalykų kyla dvejonių, ir susipažinus su reikiama informacija, buitinės technikos prietaisai bus patikimi ir ilgaamžiai namų pagalbininkai.