Vilnietė Asta jau kurį laiką nuomojasi butą Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone. Iki pat šių metų moteris sako gyvenusi ganėtinai ramiai – nors ir girdėdavo kaimynus esant už sienos, tokie garsai jos neerzindavę.
Tačiau situacija kardinaliai pasikeitė šių metų sausį, kai į virš Astos esantį būstą atsikraustė naujieji gyventojai. Dabar moteris teigia girdinti ne tik žingsnius, kitus kaimynų egzistenciją įrodančius garsus, bet ir vakarines aimanas.
„Girdžiu daugiau, nei norėčiau girdėti“, – tikina vilnietė Asta.
Šiame straipsnyje sužinosite visą vilnietės Astos istoriją, o Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc. dr. Tomas Januševičius paaiškins, dėl kokių priežasčių daugiabučių gyventojai gali girdėti iš kaimynų butų sklindančius krebždesius bei kokiomis priemonėmis pagerinti būsto garso izoliaciją.
Girdisi žingsniai ir aimanos
Neseniai į Delfi redakciją kreipėsi vilnietė Asta, kuri papasakojo, su kokiomis problemomis ji susiduria savo gyvenamajame būste. Pasak moters, ji nebegalinti pakęsti į virš jos esantį butą atsikrausčiusių kaimynų, mat dienomis galima girdėti juos vaikštant, o vakarais – aimanuojant. Bet apie viską – nuo pradžių.
Kaip pasakoja vilnietė Asta, ji jau trečius metus nuomojasi vieno kambario butą Vilniuje, Karoliniškių mikrorajone. Jos nuomojamas būstas yra sovietinius laikus menančiame daugiabutyje, tačiau moteris sako tikslių statybos metų nežinanti.
Pirmus dvejus metus gyventi nuomojame būste Astai buvo malonu. Moteris tikina žinojusi, jog aplinkui gyvena ramūs, taikūs kaimynai, o bute virš jos nebuvo girdėti jokių garsų. Tiesa, kasdienybės nuomojamo būste visai ramiu nepavadinsi.
„Kartais girdėdavosi, kaip gretimuose butuose kalbasi kaimynai, tačiau ką tiksliai jie sakydavo, negirdėdavau. Taip pat girdėdavosi kaip jie žiovauja, čiaudi, žiūri televizorių“, – prisimena vilnietė, tačiau sako, kad tokie garsai jos neerzinę.
Vis tik situacija pasikeitė nuo šių metų sausio mėnesio. Asta sako jau pirmosiomis minėto mėnesio dienomis pradėjusi girdėti, kaip virš jos esančiame bute kaimynai vaikščioja, kalba, o vakarais neapsieita be intymesnių garsų.
„Žingsnius ar kitus garsus dar galėčiau pakęsti, bet aimanos mane verčia jaustis nepatogiai. Jaučiuosi taip, lyg girdėčiau daugiau, nei norėčiau girdėti“, – skundžiasi moteris.
Vilnietė teigė kartą bandžiusi užsiminti naujiesiems gyventojams apie keliamą triukšmą, ypač girdimą vakarais, tačiau pokalbis vaisių nedavė – Asta ir toliau girdi tai, ką girdėjusi.
„Nežinau, ką tokioje situacijoje daryti. Ar skambinti policijai, ar pasikalbėti su buto nuomotojais dėl geresnės būsto izoliacijos“, – svarsto vilnietė.
Kodėl girdisi, ką veikia kaimynai?
Apie garso izoliaciją gyvenamuosiuose būstuose Delfi pasikalbėjo su Vilnius TECH specialistu doc. dr. Tomu Januševičiumi. Pasak specialisto, gretimuose butuose esančius kaimynus gyventojai gali girdėti dėl kelių priežasčių.
Pirma, sako pašnekovas, tai gali nulemti statinių projektavimo klaidos. Pavyzdžiui, teigia T. Januševičius, gali būti pasirenkami tokie blokeliai, kurie neturėtų būti naudojami tarpbūstinėje sienoje. Vis tik, kaip pastebi specialistas, projektavimo klaidų pasitaiko retai.
Nepakankamą būsto izoliaciją gali nulemti ir ortakiai be garsą sugeriančių ar mažinančių medžiagų. Kaip paaiškina specialistas, daugiabučių butai jungiasi per ortakius, todėl būtent per juos garsas gali pasiekti kaimynus.
Kaip dar vieną prastos garso izoliacijos priežastį T. Januševičius įvardija broką, kada statant daugiabutį yra naudojamos ne tos medžiagos, kurios turėtų būti naudojamos, arba kai reikiamos medžiagos visai neįdedamos. Pavyzdžiui, sako pašnekovas, tarp mūro blokelių turi būti įdedama akmens vata, bet dėl nežinomų priežasčių tai nepadaroma.
„Pasitaiko atvejų, kai atliekame tyrimus, statinys atitinka garso izoliacijos reikalavimus, bet gyventojai nėra patenkinti. <...> Žmones labai erzina, kai girdi, kad kaimynai už sienos kalba. Kadangi toks garsas pereina į žemesnius dažnius, nesigirdi, ką tiksliai jie sako, bet vis tiek girdisi, kad šneka“, – pastebi Vilnius TECH atstovas.
Toliau specialistas užsimena ir apie garso klases. Statybų techniniame reglamente (STR) yra išskiriamos penkios garso klasės (A, B, C, D, E), pagal kurias nustatoma statinių apsaugos nuo triukšmo kokybė. Skelbiama, jog nuo 2004 metų pastatytuose statiniuose (dvibučiuose, daugiabučiuose, blokuotuose gyvenamuosiuose pastatuose) privalo būti ne žemesnė nei C garso klasė.
„Pagal reikalavimus statiniai privalo atitikti C garso klasę. Daugiau nei 50 proc. respondentų pasakytų, kad juos tenkina tokia garso izoliavimo klasė. B yra pagerinto akustinio komforto klasė, kada žmonės sako, kad negirdi savo kaimynų“, – komentuoja T. Januševičius.
Mitas apie sovietinius daugiabučius
Specialistas paaiškina, jog prieš atiduodant statinį pardavimui, vienas iš įvertinamų kriterijų yra garso izoliacija. Kaip patikina T. Januševičius, jei statiniai neatitinka C garso klasės, jie negali būti parduodami. Tokiu atveju statytojui yra perduodamos rekomendacijos, ką reikėtų padaryti, kad garso izoliacija būtų geresnė.
„Jeigu sertifikatas rodo, kad statinys neatitinka privalomos C garso klasės, toks statinys negali būti priduodamas ir nėra priduodamas“, – komentuoja specialistas.
Tiesa, jis priduria, kad jeigu naujos statybos pastato gyventojai nėra patenkinti garso izoliacija, būstuose galima atlikti garso izoliacijos tyrimą. Pasak T. Januševičiaus, jei tyrimo metu išties nustatoma, jog garsas izoliuojamas prastai, dažniausiai tai tvarkoma statytojo sąskaita, kuris ne tik apmoka būsto patobulinimą, bet sumoka ir už patį tyrimą. Priešingai, komentuoja pašnekovas, jeigu tyrimo metu nustatoma, jog garso izoliacija yra pakankama, už tyrimą sumoka patys jį užsakę gyventojai.
Ne žemesnė nei C garso klasė yra privaloma tik nuo 2004 metų statomiems gyvenamiesiems pastatams, tačiau kokia garso izoliacija būtent sovietinės statybos namuose? Akivaizdu, jog ir Vilniuje, ir kituose šalies miestuose tokių gyvenamųjų daugiabučių vis dar nemažai.
Pasak T. Januševičiaus, tai, kad sovietinės statybos daugiabučių garso izoliacija prasta, yra mitas. Pašnekovas sako pastebėjęs, jog daugeliu atveju senesniuose daugiabučiuose garso izoliacija nėra prasta ir neretai atitinka naujesniems statiniams taikomus reikalavimus.
„Manau, tai rinkodaros paskleistas mitas“, – svarsto Vilnius TECH atstovas.
Vis tik, galėtų kilti vienas natūralus klausimas – jei būstas yra C ar aukštesnės, pavyzdžiui, B, garso izoliavimo klasės, ar realu tikėtis, kad nesigirdės nei už sienos verkiančio vaiko, ne leidžiamos muzikos? Pasak T. Januševičiaus, B garso klasės būstuose gyvenantys žmonės dalinasi, jog negirdi jokio garso iš gretimų butų.
„Kitas klausimas – kas yra kaltas, jei girdisi už sienos leidžiama muzika: ar prasta garso izoliacija, ar kaimynas per garsiai klauso. Pradžiai reikėtų pažiūrėti sienų atitvarus, kokia yra garso izoliacija. Taip pat yra leistinas triukšmo lygis, kurio negalima viršyti“, – paaiškina specialistas.
Paklaustas, ar patys gyventojai gali pagerinti būsto garso izoliaciją, T. Januševičius patikina, kad gyventojai tai daro dažnai. Pasak specialisto, šiam tikslui pasiekti dažniausiai naudojama akmens vata ar gipso kartonas.
Galiausiai T. Januševičius pasidalina mintimi, jog nevalia visais atvejais sakyti, jog būsto izoliacija yra nepakankama. Tai, kaip gyventojai suvokia triukšmą, yra individualu. Pavyzdžiui, sako specialistas, viename bute gali gyventi jautrus garsui žmogus, o už sienos girdėtis maži vaikai, leidžiama muzika. Tokiu atveju kaimynas tikrai sakys, jog garso izoliacija nepakankama. Bet galbūt, svarsto pašnekovas, kitam žmogui garso izoliacija pasirodys išties pakankama.