Keičiasi parkavimo vietų įrengimo reikalavimai
Vilniaus miestas turi schemą, kuria sostinės teritorija suskirstyta į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus įrengimo koeficientus. Antradienį Vilniaus miesto taryba patvirtino, kad pagal ją Vilniaus centre ir patogiai viešuoju transportu pasiekiamose teritorijose mažėtų parkavimo vietų įrengimo koeficientai. Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, taip siekiama sumažinti automobilių naudojimo poreikį tose zonose, kur miestas kompaktiškai užstatytas, o viešojo transporto tinklai lengvai pasiekiami, geri, greiti ir tvarūs. Tuo tarpu zonose, kurios yra ne miesto centre, ne prie gerai išvystytų viešojo transporto trasų, planuojama parkavimo poreikio nemažinti, nes jis akivaizdžiai yra didelis. Įvertinus naujajame Vilniaus bendrajame plane nurodytas prioritetinės plėtros teritorijas, centro ir prie centro esančių teritorijų ribas, taip pat atsižvelgus į miesto darnaus judumo planą, nuspręsta išplėsti miesto centro (antrąją) zoną įtraukiant vakarinę teritoriją – Rasų, Naujininkų, Naujamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių, Antakalnio seniūnijose, taikant miesto centrinei daliai numatytus mažinančius koeficientus automobilių stovėjimo vietų poreikiui.
Taip pat sutarta išplėsti aplink miesto centro esančią (trečiąją) zoną pagal prioritetinės plėtros zonas, kuriose yra išvystytas kompaktiškas užstatymas ir geras viešojo transporto pasiekiamumas. Tai yra, atsižvelgta į teritorijų, kurioje savivaldybė įsipareigoja vystyti socialinę ir (ar) inžinerinę infrastruktūrą, bendrojo plano schemą ir esamą išvystytą greitojo susisiekimo maršrutų tinklą.
Suteikia galimybes įrengti daugiau žalių zonų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius „Delfi būstas“ sako, kad vystytojai laukė šių pokyčių.
„Pokyčiai labiau išplečia planavimo galimybes ir daugiau pažymi tai, kas dabar darosi rinkoje. Vieni iš iniciatorių šio pokyčio esame ir mes, su savivaldybe aktyviai diskutavome, kad reikia išplėsti tas zonas, kuriose yra mažesnis minimalaus parkingo normatyvas ir miestas tai padarė. Tą geltonąją zoną, kurioje privaloma įrengti ne mažiau kaip 0,75 parkingo vietos vienam butui, o ne vieną, kaip buvo iki šiol. Tai aktualu ypač centre, kur yra geras susisiekimas viešuoju transportu, daug kas pasiekiama pėstute ir žmonės tiesiog nenori pirkti automobilio stovėjimo vietos, jiems jos nereikia, tai tokiu atveju stovi neparduoti parkingai, kurie tampa našta verslui“, – pažymi M. Statulevičius.
Pagal naująją tvarką, kaip matoma Vilniaus miesto savivaldybės paruoštoje schemoje, geltonoje zonoje automobilio parkavimo koeficientas 0,75, tai reiškia, kad keturiems butams priklausys trys parkavimo vietos. Miesto centre, kuris pažymėtas mėlyna spalva, koeficientas 0,5, tai reiškia, kad viena butui teks pusė parkavimo vietos, o Senamiestyje automobilių statymo vietų koeficientas – 0,25.
M. Statulevičius teigimu, užuot statę nenaudojamas parkingo vietas, vystytojai geriau pasirūpins didesniu želdynų kiekiu, žaidimų aikštelėmis, laisvalaikio zonomis savo vystymuose projektuose. Tiesa, parkingo vietų mažinimas Vilniaus miesto centrinėje zonoje vyksta jau kurį laiką.
„Buvo padaryta apžvalga ir per paskutinius penkerius metus, nuo 2014 iki 2019 metų, pradėjus galioti mažesnio parkingo schemoms, vien Vilniaus centrinėje dalyje buvo neįrengta virš 2000 parkavimo vietų, o tai reiškia, kad jos tapo žaidimų aikštelėmis, žaliomis zonomis ir pan.“, – tikina M. Statulevičius ir priduria, kad antradienį patvirtinus naują tvarką, pagal ją vystytojams suteikiama galimybė tose zonose, kur norima statyti dar mažiau parkavimo vietų, savivaldybei susimokėti nustatytą mokestį (skaičiuojamas už neįrengtą parkavimo vietą).
Pokyčiai programuoja problemas ateityje
Dėl naujosios tvarkos džiūgauja ne visi. Lietuvos būsto rūmų l.e.p. prezidentas Rolandas Klimavičius sako, kad mieste ir taip daug automobilių statymo problemų, žmonės savo transporto priemones palieka žaliosiose zonose, ne tam skirtose vietose, todėl jis įsitikinęs, jog kiekvienam butui turėtų būti skirta atskira viena automobilio parkavimo vieta. Kitu atveju programuojama didelė automobilių statymo problema ateityje.
„Negalima nuolaidžiauti vystytojams. <...> Numatyta, kad jis gali ir neįrengti tos parkavimo vietos, susimokėti savivaldybei pinigus už tą vietą ir viskas. <...> Tai kas čia per nuolaidžiavimas? Turi būti griežtai nustatyta, kad vienam butui viena parkavimo vieta ir jokių išimčių“, – pabrėžia pašnekovas.