Markučiai žinomi jau XIX a. pirmoje pusėje pavadinimu Svistapolė. 1884 m. į Markučių dvarą atsikėlė gyventi Grigorijus Puškinas, poeto A. Puškino sūnus, vedęs Rusijos susisiekimo ministro A. Melnikovo dukterį. 1905 metų duomenimis, Mickūnų valsčiaus Markučių dvare gyveno 84 žmonės.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius Markučius vadina vienu seniausiu Vilniaus rajonu, kuris įsikūręs tikrai išskirtinio kraštovaizdžio prieglobstyje.
„Rajonas yra patrauklus, nes yra netoli centrinės miesto dalies, netoli Senamiesčio, su kuriuo netgi ribojasi. Rajonas gana žalias, nes netoli teka Vilnelė, yra graži teritorija, kuri, matyt, anksčiau buvo užmiršta ir naudojama daugiau pramonei, gamybai“, – Markučius apibūdina M. Statulevičius.
Jis tęsia, kad nepaisant gamtos apsupties ir kalvoto kraštovaizdžio, šis Vilniaus rajonas buvo žinomas kaip pramoninis-gamybinis, kuris ribojasi su geležinkeliu.
„Kraštovaizdis nebuvo labai patrauklus įsprausti ten naujus objektus vis dar esant gamybinėms-pramoninėms teritorijoms. Nepradėjus „valytis“ teritorijai, nebuvo poreikio ir potencialo vystyti Markučius“, – tikina pašnekovas.
Menkai išvystyta infrastruktūra
Tačiau keičiantis Vilniaus miestui ir požiūriui į gamybos-pramonės teritorijų tinkamumą mieste, jas po truputį ėmė keisti daugiafunkciniai objektai. Aktyvesnė Markučių teritorijos analizė, pasak M. Statulevičiaus, prasidėjo prieš 8-9 metus, kai buvo pastebėtas rajono erdvių plėtros potencialas.
„Tai dabar ir turime naujesnių daugiabučių, loftų, matoma, kad rinkoje jie yra gerai sutinkami, nes teritorija yra netoli miesto centro ir tie, kurie nori gyventi arčiau miesto centro, bet negali įpirkti buto Užupyje, Senamiestyje, žino, kad Markučiai yra viena iš galimybių“, – svarsto M. Statulevičius.
Vis dėlto, nepaisant geros geografinės Markučių vietos, rajonas turi nemažai trūkumų. Kaip pasakoja M. Statulevičius, pirmiausia reikėtų kelti viešojo transporto klausimą šiame rajone.
„Markučiuose eina praktiškai viena aktyvi gatvė, kuria intensyviai važiuoja automobiliai, keli autobusai, tačiau nėra troleibusų, tai susisiekimas turėtų būti pagerintas, bet manau, kad su didesniu skaičiumi gyventojų miestas bus priverstas tai daryti. Ir žinoma, darželių, mokyklų trūkumas, nes Markučiai yra vyresnių žmonių aplinka, pasižiūrėjus į miesto amžiaus žemėlapį. Tai keliantis jaunoms šeimoms į Markučius, atsiranda poreikis infrastruktūrai. Ir nors teritorija darosi vis labiau saugi, veiklos čia dar yra kokiems 5-7 metams į priekį“, – prognozuoja Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius.
Pasak M. Statulevičiaus, Markučiai, kaip ir kadaise Užupis, yra iš tų rajonų, kur vieta gyventi kaip ir nebloga, arti senamiesčio, bet dar turi tam tikrų trūkumų: „Yra stereotipų, kad ten gyvenantys senieji gyventojai sukuria tam tikrą aplinką, kuri yra mažiau saugi. Tai aš manyčiau, kad šis rajonas yra vis dar kuriamas, tas nusikaltimų skaičius, pažiūrint pagal statistiką, gal ir yra šiek tiek aukštesnis, bet čia turbūt yra Užupio, Naujininkų atvejis, kada rajonas linkęs keistis.“
Į Senamiestį – per 15 minučių pėstute
Nekilnojamojo turto agentūros, kalbėdamos apie Markučių privalumus, išskiria rajono geografinę padėtį: miesto Rotušę pėsčiomis galima pasiekti per 15 minučių, automobiliu – per 5 minutes. Taip pat Markučius lygina su Užupiu.
„Markučiai – tai rajonas, turintis milžinišką nekilnojamojo turto kainų augimo perspektyvą kaip kadaise Užupis. Šiame rajone dar šiandien galima santykinai nebrangiai įsigyti namą ar namo dalį. Žinoma, ne taip pigiai kaip prieš dešimt metų. Tačiau laikui bėgant šiame rajone kainos dar augs pakankamai sparčiai“, – prognozuoja nekilnojamojo turto agentūros „Capital Centras” biuro vadovas Gediminas Jankauskas.
Pats G. Jankauskas su Markučiais susipažino juose gyvendamas. Jis ieškojo buto Vilniaus Senamiestyje, tačiau užtrukus paieškoms ryžosi pažiūrėti namą netoli centro – Markučiuose. Tai buvo pirmasis apžiūrėtas namas tame rajone, kuris ir tapo pašnekovo namais.
Anot G. Jankausko, Markučiai neturėjo geros ir saugios kaimynystės reputacijos, tačiau jam pačiam šiame rajone gyvenant 5 metus susidurti su kišenvagiais ar kitais nusikaltimais neteko.
„Per penkerius metus neteko susidurti su jokiomis kriminogeninėmis problemomis. Naktimis grįždavau pėsčias iš Senamiesčio į Markučius ir visą laiką jausdavausi saugus, nepatyriau jokių nuotykių“, – tikina pašnekovas.
Mažai erdvės NT projektams vystyti
Markučiai patenka į Pavilnių regioninį parką, o Markučių kraštovaizdžio draustinio teritorija yra saugoma. Markučių parke yra išlikęs dvaras, kuriame įrengtas rusų poeto Aleksandro Puškino muziejus. Markučių ąžuolyne buvo pirmoji Lietuvos kunigaikščių vasarvietė. Gyventojus traukia ir netoliese esantis Belmontas, kurį galima pasiekti pėstute.
Tačiau šiame rajone, pasak G. Jankausko, nėra daug erdvių ir laisvų sklypų naujiems NT projektams. Iki šiol didžioji dalis NT sandorių vykdavo perkant ir parduodant individualius namus. Tačiau, anot pašnekovo, NT sandorių skaičius nebuvo didelis.
„Galima buvo nusipirkti esamą namą Markučiuose, jį renovuoti arba viską griauti ir statyti iš naujo, bet tuomet viskas labai išbrangsta. Jei nori gyventi arti miesto centro, naudotis tais privalumais, turi daryti tam tikrus kompromisus“, – sako G. Jankauskas.
Tačiau gyventojai, planuodami įsigyti NT Markučiuose, neturėtų pamiršti, kad šiame rajone dar yra namų, kurie nesinaudoja miesto tiekiamu vandeniu ir kitomis paslaugomis. Taip pat čia dar yra gatvių, kurios – negrįstos asfaltu.
Kita vertus, NT ekspertas G. Jankauskas vertina, kad kainų augimas Markučiuose buvo gerokai ryškesnis nei kituose miesto rajonuose.
„Tai, ką galima buvo nusipirkti 2009 metais Markučiuose, tai šiandien tas pats turtas kainuotų maždaug 50 proc. daugiau. Markučiuose kainos kilo gerokai labiau nei pačiame Senamiestyje“, - tikina G. Jankauskas.