Pastebi išaugusią sodybų paklausą
Panašu, kad pasaulinė pandemija šiemet sujaukė žmonių atostogų užsienyje planus. Tačiau tokia neeilinė situacija ir ilgas karantino metu praleistas laikas namuose lietuvius privertė atsigręžti į savo šalį ir jos privalumus. Turizmo atstovai pastebi išaugusius atostogautojų srautus pajūryje, o NT ekspertai, savo ruožtu – išaugusią sodybų ir sodo namelių paklausą.
NT sandorių statistiką analizuojančio Registrų centro duomenimis, gegužės mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų. Tai – individualių namų ir įvairaus dydžio sodybų kategorijose.
„Stebint atskiras NT objektų kategorijas galima įžvelgti pozityvių ženklų. Gyvenamųjų namų ir žemės sklypų sandorių skaičius auga antrą mėnesį iš eilės, be to pastebimai išaugo parduotų sodo namelių kiekis. Iš dalies tai galbūt psichologinis karantino poveikis – jau kurį laiką karantino sąlygomis gyvenantys žmonės paprasčiausiai pasiilgo laisvės ir tiesiog ieško galimybių artėjant vasarai ištrūkti į gamtą, o finansiškai stabiliai besijaučiantys asmenys nusprendžia įsigyti nuosavą namą ar sodo namelį. Skirtingai nei individualių namų ar žemės sklypų rinkoje, butų segmente vis dar stebimos mažėjimo tendencijos“, – pranešime pažymėjo Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. įvairių kategorijų NT pirkimo-pardavimo sandorių. Palyginti su kelių pastarųjų metų mėnesio vidurkiais, tai yra maždaug penktadaliu mažiau, tačiau palyginti su šių metų balandžio mėnesiu, šis skaičius yra penktadaliu didesnis.
Viena populiariausių vietovių – Aukštaitija
Išaugusį lietuvių susidomėjimą sodybomis pastebi ir skelbimų portalo Aruodas.lt atstovai. Kaip teigiame portalo atsiųstame atsakyme, šių metų gegužę Aruodas.lt lankytojai dvigubai aktyviau domėjosi sodybomis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
„Populiariausiais regionais išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonai. Didžiausią augimą fiksuojame Panevėžio, Molėtų, Alytaus rajonų kategorijose, čia aktyvumas gegužę augo dešimtimis kartų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Labai augo ir susidomėjimas Trakų, Anykščių ir Šiaulių rajonuose esančiomis sodybomis. Didžiausią vertę pastebime tų sodybų, kurios parduodamos pajūryje, besiribojančios su vandens telkiniais, arčiau esančios Vilniaus, Kauno, Trakų“, – komentuoja Aruodas.lt.
NT bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, didesnė sodybų paklausa pastebima Aukštaitijoje, tačiau anot bendrovės Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko, galima pastebėti, kad pastaraisiais metais sodybų paklausa buvo sumažėjusi.
„Jei lyginsime dabartinį sodybų rinkos aktyvumą su tuo, kas vyko prieš dešimtmetį, tai sodybų paklausa pastaraisiais metais buvo sumažėjusi, ypač brangių sodybų“, – pastebi pašnekovas.
Pasak R. Paulausko, aktyviausia sodybų rinka buvo 2007–2008 metais. „Tuomet buvo perkamos ne tik pigios, bet ir prabangesnės, pavyzdžiui, 300–600 tūkst. eurų sumas siekiančios sodybos. Vėliau sodybų rinka aprimo, nes po ekonominio sunkmečio daugelis gyventojų labai atsargiai žiūrėjo į antro ar trečio būsto, ypač poilsiui, įsigijimą. Juolab, kad ir bankai dažnai nefinansavo tokių pirkinių. Be to, ilgainiui atsirado pigių skrydžių bendrovės, gana pigios kelionės į įvairias šalis. Tad platesnės atostogų galimybės taip pat turėjo įtakos sumažėjusiam sodybų, kurioms būtina priežiūra, apsauga ir didesnės laiko investicijos, įsigijimų skaičiui“, – sako R. Paulauskas.
Šiuo metu domėjimasis pigesnėmis sodybomis yra didesnis nei iki pandemijos. „Manome, kad tai susiję su įvestu karantinu, norint izoliuotis gamtoje ir vėliau turėti sodybą prie ežero. Pirkėjai daugiausia ieško geros būklės sodybų iki 50–100 tūkst. Eur – paklausiausios sodybos tinkančios gyventi iškart, su ežero pakrante, geru privažiavimu, tvarkinga kaimynyste. Taip pat daugiau domimasi ir prie ežerų esančiais didesnio ploto sklypais, kuriuose būtų galima statyti kaimo turizmo ar ūkininko sodybą. Kai kurie iš tokių sklypų nesulaukė dėmesio 3 ar net daugiau metų, o dabar stebime pirkėjų susidomėjimą“, – pastebi R. Paulauskas.
Aukštaitijos regione populiariausios vietos yra Aukštaitijos nacionaliniame parke. Tai sodybos su ežero pakrante prie didžiųjų ežerų Lūšio, Dringio, Baluošo ir kt. Patrauklu tai, kad nacionaliniame parke upeliais tarpusavyje jungiasi daug ežerų, aplink vaizdingos vietos, piliakalniai, gera infrastruktūra (parkas prižiūrimas, investuojama į aplinką, privažiavimo kelius ir t.t.). Privalumas jei sodyba ar sklypas yra tinkamas sodybos statybai (ūkininko ar kaimo turizmo) – tai sklypas nuo 0,5 ha, ežero pakrantė, geras privažiavimas, šalia mažai kaimynų, netoliese miškas, lankytinos vietos.
„Pastebime, kad perkami ir tvarkomi seni namai kaimeliuose, esančiuose netoli ežerų ir nacionalinio parko. Iš tokių paminėtini Kirdeikiai (šalia Pakaso ežero), Ginučiai (tarp Almajo ir Srovinaičio ežerų, kurie jungiasi tarpusavyje ir dar su kitais parko ežerais). Tai senesni namai nedideliuose sklypuose, netgi be ežero pakrantės. Tačiau tokie namai yra daug pigesni, negu sodybos su ežero pakrante. Taip pat Vaišniūnai, Trainiškis ir kiti kaimeliai, esantys Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje“, – komentuoja ekspertas.
Už sodybą – iki 200 tūkst. eurų
NT agentūros „Capital“ brokerė Jolita Vilkė, dirbanti Kauno apskrityje, taip pat sako pastebinti didelį susidomėjimą ne tik sodybomis, bet ir sodų nameliais sodų bendrijose, o aukščiausios sodybų kainos yra gerose vietose, šalia vandens telkinių. Anot jos, sodybos, kurių kainos buvo mažesnės, parduotos dar karantino metu.
„Paieška vyksta intensyviai. Žmonės ieško ne tik sodybų, bet ir sodų namelių sodų bendrijose, sklypų, kad galėtų patys pasistatyti. Sakyčiau, net labiau ieško sklypų nei jau suformuotų sodybų. Ir pagrindinis reikalavimas tam sklypui yra, kad jis būtų prie vandens telkinio, geriausiai – prie ežero ar upės“, – pasakoja NT brokerė ir priduria, kad sodybų segmentas sulaukia didesnio užsienyje gyvenančių lietuvių susidomėjimo.
NT brokerė Jurgita Perstiniavičiūtė, dirbanti Vilniaus regione, sako, kad pirkėjai ieško antro būsto: sodybų ar nedidelių namų su žemės sklypu toliau nuo didmiesčių spinduliu iki 100 km.
„Patys žmonės sako, kad pavargo per karantiną tūnoti butuose, nori daugiau laiko praleisti gamtoje, šalia miško, o idealiu atveju netoliese vandens telkinio. Ten norėtų vasaroti, ir net su perspektyva ateityje gyventi", – sako pašnekovė.
Anot jos, optimaliausia kaina, kurią žmonės linkę mokėti, yra iki 50 tūkst. eurų ir daugiau: „Didelis privalumas, renkantis sodybą, yra vandens telkinys, netoliese miškas, kur jie gali rasti ramybę, tuomet žmonės linkę mokėti iki 100 tūkst. eurų ir net daugiau."
Pasak NT brokerės, Trakų rajone sodybų, kurios yra prie vandens telkinių, kainos siekia iki 100 tūkst. eurų ir daugiau, priklausomai nuo namo būklės.
Kiek kainuoja sodybos skirtinguose regionuose?
„Delfi Būstas“ paanalizavo kai kuriuose NT portaluose skelbiamų parduodamų sodybų kainas skirtinguose regionuose. Buvo domimasi sodybomis Aukštaitijoje, Dzūkijoje, pajūryje, aplink Šiaulius, Vilnių, Trakus ir Kauną.
Peržiūrėjus dalį skelbimų pastebėta, kad Vilniaus apskrityje sodybą, kurią sudaro prastos būklės rąstinis namas ir 11 a žemės, galima įsigyti už 10 tūkst. eurų. Skelbime rašoma, kad sodyba yra prie tvenkinio, šalia miškelis, privažiavimas – asfaltuotas. Už 35 tūkst. eurų galima įsigyti sodybą su geros būklės rąstiniu nameliu ir 18,25 a sklypu. Rašoma, kad sodyba yra Kernavės apylinkėse. Viena brangiausių sodybų Vilniaus apylinkėse – 350 tūkst. eurų vertės. Ją sudaro modernus namas, kuriame galima gyventi įvairiais metų laikais, 125 a sklypas, namas yra miško apsuptyje. Iki Vilniaus – 20 km.
Keliantis toliau nuo Vilniaus, į Trakus, matyti, kad čia viena pigiausių sodybų kainuoja beveik 9 tūkst. eurų. Sodybą sudaro rąstinis namas, kuriam reikia remonto, ir 9 a sklypo. Tiesa, čia nėra nuotekų sistemos, šildymo. Vanduo – iš šulinio. Už 35 tūkst. eurų galima įsigyti sodybą su rąstiniu nameliu, kuriam bent jau kol kas nereikia remonto, ir 11,6 a sklypu. Čia jau yra visos reikalingos komunikacijos, šildymas kietuoju kuru. Viena brangiausių sodybų, rastų Trakų rajone, kainuoja 850 tūkst. eurų. Ją sudaro prabangus rąstinis namas, 64,35 a sklypo. Rašoma, kad sodyba yra 40 kilometrų nuo Vilniaus centro, ant ežero kranto. Tiesa, sodyba yra trijų sodybų komplekse, kurį sudaro ir bendra pirtis, svečių namas, sargo namelis.
Kauno apskrityje taip pat yra didelis įvairaus dydžio sodybų pasirinkimas. Viena pigiausių sodybų, tiksliau sodo namelis su sklypu, čia kainuoja 19 tūkst. eurų. Pasiūlymą sudaro rąstinis geros būklės namelis ir 6 a sklypas. Šis sodas yra sodų bendrijoje. Sodyba su prastos būklės rąstiniu namu, tačiau net 616 a sklypu Kauno apylinkėse kainuoja 53 tūkst. eurų. Skelbime rašoma, kad sodyba apsodinta vaismedžiais, jai priklauso šilauogynas, netoliese yra tvenkinys. Viena brangiausių sodybų Kauno rajone kainuoja beveik 160 tūkst. eurų. Ją sudaro medinis labai geros būklės namas, 63 a sklypas, tvenkinys. Čia yra visos reikalingos komunikacijos: vanduo, elektra, nuotekų sistema, šildymas kietuoju kuru. Sodybai priklauso pirtis.
Sodybų gyventojai ieško ir Šiaulių apylinkėse. Viena pigiausių sodybų čia kainuoja kiek daugiau nei 14 tūkst. eurų. Ją sudaro mūrinis namas, kuriam reikėtų remonto, 150 a sklypas. Taip pat sklype yra ūkinių pastatų. Pabrėžtina, kad sodyba yra kaimo teritorijoje, sklypas ribojasi su kaimynais. Sodyba yra netoli miško. Už beveik 35 tūkst. eurų galima įsigyti sodybą, esančią sodų bendrijoje. Jai priklauso rąstinis prieš kiek daugiau nei dešimtmetį renovuotas namas, 80 a sklypo. Netoliese yra bendras sodų tvenkinys. Viena brangiausių sodybų Šiaulių apylinkėse kainuoja 320 tūkst. eurų. Ją sudaro prabangus mūrinis namas, 52 a sklypas. Sodyboje yra visos reikalingos komunikacijos, taip pat įžuvintas prūdas, netoliese – miškas.
Jau kurį laiką lietuviai labai domisi sodybomis Aukštaitijoje, šalia ežerų. Peržiūrėjus skelbimus, matyti, kad, pavyzdžiui, Zarasų apylinkėse viena pigiausių sodybų kainuoja beveik
6 tūkst. eurų. Ją sudaro prastos būklės rąstinis namas, ūkinis pastatas, 194 a sklypas. Netoliese tyvuliuoja tvenkinys. Už 18 tūkst. eurų Zarasų rajone galima įsigyti sodybą vienkiemyje, kurią sudaro rąstinis namas (būklė patenkinama), 500 a sklypas. Netoliese yra du ežerai, miškas. 155 tūkst. eurų kainuoja sodyba, kuriai priklauso tvarkingas, prižiūrėtas rąstinis namas, 617,48 a sklypas. Skelbime rašoma, kad sodyba yra ant ežero kranto, yra kanalizacija, vandens gręžinys, geoterminis šildymas.
Persikėlus į Dzūkiją matyti, kad viena pigiausių sodybų čia kainuoja beveik 10 tūkst. eurų. Ji yra Varėnos rajone, ją sudaro rąstinis prastos būklės namas, 25 a sklypas. Sodyba netoli dviejų kitų sodybų, kuriose nuolat gyvena žmonės, netoliese miškas. Viena brangiausių sodybų Varėnos rajone kainuoja 220 tūkst. eurų. Ją sudaro labai geros būklės rąstinis namas, tiesa, įrengtas dalinai, 768 a sklypas, įžuvintas tvenkinys. Netoliese yra miškas, rašoma, kad čia galima vystyti kaimo turizmo veiklą.
Pajūryje sodybų pasiūla yra kur kas mažesnė nei prieš tai apžvelgtuose regionuose. Žvelgiant į skelbimus matyti, kad Palangoje parduodami vos keli NT objektai. Tačiau Klaipėdos apylinkėse pasiūlymų yra daugiau. Viena pigiausių sodybų, tiksliau, sodo namelis ir sklypas sodų bendrijoje netoli Klaipėdos, kainuoja beveik 13 tūkst. eurų. Jam priklauso mūrinis patenkinamos būklės namas ir 6 a sklypas. Aplink Klaipėda sunku rasti sodybą, kuri nebūtų kaimo turizmo paskirties. Tačiau viena brangiausių iš tokių, kurios skirtos tik individualiems poreikiams, kainuoja 200 tūkst. eurų. Sodybą sudaro labai geros būklės mūrinis namas, 950 a sklypas. Sodybai priklauso tvenkinys.
Kas lemia sodybų kainas?
Galima pastebėti, kad daugelyje Lietuvos vietų galima įsigyti sodo namelį sodų bendrijoje arba prastos būklės rąstinį namą su trupučiu sklypo už prieinamą kainą, tačiau žvelgiant į geresnės būklės arba prabangesnių sodybų skelbimus matyti, kad didžiausios kainos yra pajūryje ir ežeringuose kraštuose, taip pat Vilniaus apylinkėse. Tiesa, yra ir išimčių, pavyzdžiui, nedidelė sodyba su patenkinamos būklės nameliu, tačiau didesniu sklypu gali kainuoti ir brangiau, nors šalia nėra jokio vandens telkinio. Kodėl?
VŠĮ „Realdata“ vadovas, NT analitikas Arnoldas Antanavičius aiškina, kad sodybų, kaip ir kitų NT objektų kainos priklauso nuo paklausos ir pasiūlos.
„Visada rinkoje kainą lemia paklausos ir pasiūlos balansas. Jeigu kažkur NT yra brangesnis, nesvarbu, ar tai – pirmasis gyvenamasis būstas, ar sodyba, tai yra pirkinys, kurį kažkas galbūt nori pirkti, o kažkas nori parduoti. Jeigu kažkur tas būstas būna brangesnis, tai tikėtina, kad dėl kažkokių priežasčių ten paklausa norinčių tokį objektą įsigyti yra didesnė nei kažkur, kur tie objektai yra pigesni“ – komentuoja NT analitikas.
Pašnekovas tęsia, kad gali būti išimčių. Anot jo, šiuo metu daug diskusijų kelia Neringos regionas, kuriame sodybų paklausa yra didelė, o kainos – aukštos.
„Čia galioja priešingas variantas, kad norinčių yra ir kainos yra gana didelės, nes pasiūlos nėra ir labai sunku tą pasiūlą sukurti dėl visų apribojimų ir pan. Tai vėlgi, viskas priklauso nuo to, koks yra pasiūlos ir paklausos balansas, Neringos atveju, jis nėra palankus pirkėjams, kainos ten vienos aukščiausių Lietuvoje“, – sako A. Antanavičius.
Anot NT analitiko, gali būti ir taip, kad pardavėjai savo turtą vertina neadekvačiai ir parduoda už per didelę kainą. Tačiau anksčiau ar vėliau kainą tenka pakoreguoti, atsižvelgiant į bendrą rinkos kainų lygį. A. Antanavičius pažymi, kad vietovė, infrastruktūra, pastatų būklė ir kita taip pat visada turi reikšmės NT objekto kainai.
„Jeigu yra patogus privažiavimas – pridėtinė vertė, jeigu tvarkinga aplinka ir yra pati sodyba tvarkinga, neapleista – tai yra vertę didinantys veiksniai. Tiesa, labai daug skirtumo, kurioje vietoje yra sodyba, nėra jeigu tokį patį kokybišką objektą galima rasti keliose vietose. Tokiu atveju kaina gali skirtis dėl to, kokia yra aplinka, kiek lengva yra naują sodybą pasistatyti kur nors šalia, jeigu kainų lygis aplink parduodamų sodybų nepatinka“, – paaiškina pašnekovas.