Iš viso aukcione dalyvavo 8 dalyviai, pradinė komplekso kaina buvo 5,23 mln. eurų. Kas dalyvavo aukcione ir kas jį laimėjo, VĮ „Turto bankas“ kol kas atskleisti negali.
„Vadovaujantis Valstybės įmonės Turto banko komercinių paslapčių sąrašu, informacija apie potencialius valstybės nekilnojamųjų daiktų pirkėjus bei aukcionų dalyvius, išskyrus aukcionų laimėtojus, esant jų rašytiniams sutikimams, yra įmonės komercinė paslaptis. Buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės komplekso aukciono laimėtojo sutikimas šiuo metu nėra gautas, taigi laimėtojo negalime paviešinti. Teisės aktai numato, kad informacija apie valstybės nekilnojamojo turto pardavimo sandorius (tokia kaip sandorio šalys, išskyrus fizinių asmenų duomenis, nekilnojamojo turto adresas, unikalus numeris, pardavimo arba nuomos kaina, kt.) yra viešai skelbiama po jų sudarymo. Sudarytų sandorių duomenys pateikiami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui ir tampa vieši“, – pažymima institucijos komentare.
Pirmasis aukcionas neįvyko
„Delfi būstas“ primena, kad nors ligoninė uždaryta 2019 metų pabaigoje, dėl užtrukusių perėmimo procedūrų, Turto bankas teritoriją perėmė praėjusių metų pavasarį.
„Perdavimas įvyko pirmojo karantino pradžioje. Kadangi teritorija tikrai yra nemaža, tai perdavimas užtruko. Sprendimas perduoti buvo priimtas 2019 metų rudenį, bet perėmėme tik pavasarį“, – sakė buvęs Turto banko atstovas spaudai Tomas Bagdonas.
Perėmęs ligoninės kompleksą, Turto bankas planavo skelbti aukcioną šiam turtui įsigyti, tačiau jį teko nukelti. Kaip buvo komentuojama viešojoje erdvėje, aukcionas neįvyko dėl Kultūros paveldo departamento įsikišimo: buvo prašoma persvarstyti galimas sąlygas teritorijos vystymui. Mat, viešojoje erdvėje kilo nemažai šurmulio dėl to, kas bus statoma tokioje unikalioje Vilniaus vietoje, kaip išsaugoti objekto išskirtinumą. Gyventojai savo nerimu dalijosi ir su atsakingomis institucijomis.
T. Bagdono teigimu, pirmasis aukcionas buvo skelbtas praėjusių metų gruodžio mėnesį.
„Buvo reakcija iš Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės dėl visuomenės nuogąstavimų. Mes į tai atsižvelgėme ir sustabdėme aukcioną. Laiką skyrėme šios vietos kultūros paveldo savybių patikslinimui. Miestiečiai nuogąstauja, bet vystytojas turi teisę statyti tai, kas numatyta bendrajame plane. Mes atlikome savo namų darbus ir padarėme taip, kad nebūtų interpretacijų, <...> Kultūros paveldo departamentas iš naujo apibrėžė vertingąsias savybes“, – pasakojo T. Bagdonas
Antrasis aukcionas įvyko šių metų liepą, apie aukcioną paskelbta birželio mėnesį.
„Galime pasidžiaugti, kad aukciono dalyviai itin atsakingai vertino galimybes įsigyti šį turtą, konsultacijų metu domėjosi pastatų istorija, kaip šis kultūros paveldo objektas turės būti saugomas, kokie tyrimai turės būti atlikti, kokios vystymo galimybės, kokia pastatų rekonstrukcija galėtų būti atlikta, kokie želdiniai, medžiai turės būti išsaugoti ir pan. Dėl šių priežasčių apžiūros vyko kartu su kultūros paveldo specialistu, kuris atsakė į potencialių pirkėjų klausimus, informavo juos apie pastatų istoriją, jų statybos medžiagas, išlikusius langų uždarymo mechanizmus ir t.t.“, – šiandien komentuoja Turto bankas.
Kas yra šiame objekte yra vertinga, kas yra saugoma ir kaip tai turi būti daroma iš esmės numato du dokumentai – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas ir Individualus apsaugos reglamentas.
Prieš paskelbiant antrąjį aukcioną buvo atnaujintas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas (ankstesnis buvo 2008 m.), kuriuo patikslintos Vilniaus infekcinės ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės. Vienas svarbiausių pakeitimų buvo tai, kad panaikinta vertingoji komplekso savybė visuomeninė paskirtis, taip pat buvo aptikti du papildomi statiniai – rūsiai, kurie anksčiau nebuvo įtraukti. Aktu nustačius, kad šiame komplekse yra vertinga, taip pat buvo parengtas individualus apsaugos reglamentas, kuriame nustatyti paveldosauginiai reikalavimai kompleksui tvarkyti, naudoti ir prižiūrėti.
Informuojama, kad buvusios Vilniaus infekcinės ligoninės pastatų kompleksas buvo statytas 2 etapais: 1904-1905 m. ir 1912-1914 m. Šis istorizmo stilistikos, architektų Vaclovo Michnevičiaus ir Boleslovo Stankevičiaus pastatų kompleksas yra pripažintas vertingu pagal savo architektūrą, urbanistinį sprendimą kraštovaizdį bei želdynus, todėl įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas 32426). Kompleksą sudaro 6 ligoninės korpusai ir pagalbiniai pastatai, išsidėstę 2 hektarų plote, bendras statinių plotas siekia 3,8 tūkst. kv. m.
Pagrindinis pastatas ir kapitalūs ūkiniai pastatai galės būti restauruojami ir pritaikomi visuomeninei ar komercinei paskirčiai, tačiau negali būti perstatomi iš esmės, negali keistis jų tūris. Pagalbiniai menkaverčiai pastatai galės būti griaunami ir statomi nauji, neviršijant esamų aukštingumo reikalavimų šioje miesto vietoje. Prieš tvarkymo ir projektavimo darbus naujiesiems šeimininkams rekomenduojama atlikti istorinius fizinius pastatų komplekso tyrimus, nepamirštant ir teritorijos tyrimų dėl infekcijų. Detaliojo plano sprendiniai po beveik visu sklypu leidžia požeminį užstatymą, tačiau rekomenduojama išsaugoti vertingus želdinius bei medžius.
Gali sumušti kainų rekordą
Buvusios Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės patalpos yra išskirtinėje Vilniaus vietoje – Žvėryno mikrorajone, priešais JAV ambasadą. NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, šis mikrorajonas yra vienas prestižiškiausių sostinėje, todėl NT kainos čia – itin didelis.
„Žvėrynas yra vienas prestižiškiausių mikrorajonų Vilniuje. Kalbėti apie jo plėtrą nėra lengva, nes jis yra ir prižiūrimas paveldosaugininkų, turi suvaržymų, tačiau yra pakankamai išplėtotas, kiek galima. Todėl kalbėti apie jo dar didesnę plėtrą, kai nėra daug laisvų sklypų, yra sudėtinga. Ir jeigu mes šiandien galime rasti vieną ar kitą sklypą, tai dažniausiai jis bus nedidelis, gali būti kelių-keliolikos arų, retam vystytojui tokie sklypai patinka. Dabar plėtotojai ieško didesnių sklypų, kad būtų galima įgyvendinti tam tikrą koncepciją, kad būtų galima sukurti tikrai neblogą ir įdomų projektą. Tai šiuo aspektu Žvėrynas nėra labai džiuginantis“, – Delfi TV laidoje „Keturios sienos“ komentavo NT analitikas.
Kita vertus, pašnekovo teigimu, Žvėrynas pasižymi gerai išvystyta viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra. Be to, jis yra labai arti paties miesto centro, todėl vystytojų dėmesį šis mikrorajonas traukė ir trauks toliau.
„Kaimynystė taip pat yra pakankamai įspūdinga: ambasados, turtingi žmonės, o tai kuria prestižiškumo aurą. Ir natūralu, kad NT čia kainuoja brangiai, kainos čia vienos didžiausių sostinėje“, – pabrėžė A. Antanavičius.
Pašnekovas tęsė, kad kalbant apie Žvėryno NT rinką, reikėtų suprasti, kad čia vyrauja prestižinės klasės butai, apartamentai, nuosavi namai. „Nuosavų namų kainos čia gali būti 2500, 3000 ar net 4000 eurų už kvadratinį metrą. Suminė tokių būstų kaina gali būti nuo 200 tūkst. eurų iki 500 tūkst. ar net daugiau, priklausomai nuo namo įrengimo, būklės. Yra realu čia nusipirkti namą ir už 1 milijoną eurų ir džiaugtis gyvenimu Žvėryne. Daugiabučių šiame rajone daugiau šiaurinėje mikrorajono pusėje, kur leidžiamas intensyvesnis užstatymas. Jų kainos irgi priklauso nuo daug veiksnių, gali prasidėti nuo 3000 eurų už kvadratinė metrą ir kilti“, – pažymėjo pašnekovas ir pridūrė, kad Žvėryne būstą dažniausiai perka ne pirmo NT pirkėjai, neretai nuosavomis lėšomis ir gali būti net ne lietuviai, o užsieniečiai, kurie nori investuoti Lietuvoje į NT.
Gali sumušti naują kainų rekordą Pašnekovo teigimu, buvusios ligoninės vieta – išskirtinė, tačiau šio objekto patrauklumą mažina minėti Kultūros paveldo departamento reikalavimai. Kita vertus, tai galėtų reikšti, kad šioje vietoje tikrai gali atsirasti išskirtine prabanga ir, žinoma, kaina, pasižymintis objektas.
„Sklypas dviprasmiškas nuotaikas kelia. Viena vertus, 2 ha tokioje vietoje yra unikalu ir jeigu būtų galima laisvai tą sklypą plėtoti, įsivaizduoju, būtų didelis kiekis plėtotojų, kurie susidomėtų ir aukcionas būtų panašus į lengvą psichozę. Bet dabar yra situacija, kuri kelia įvairių diskusijų. Kultūros paveldo apribojimai, tai tūrių apsauga, o tai reiškia, kad galima statyti pastatų, kiek šiuo metu jų ten yra. Vadinasi, vystytojas pirktų esamą tūrį, užstatymą. Tai apriboja. Vien dėlto dali plėtotojų gali ir nesusigundyti. Kita vertis, dabartinis sklypų trūkumas greičiausiai ves prie to, kad atsiras vystytojų, kurie bus linkę rizikuoti, investuoti“, – komentavo A. Antanavičius.
Pasak jo, nepaisant apribojimų, šioje vietoje gali atsirasti nedidelis prestižinių būstų, apartamentų kvartalas, kuris pasižymėti, be abejonės, vienomis didžiausių kainų Vilniuje. „Manęs nenustebintų, jeigu šioje teritorijoje būtų užfiksuoti nauji kainų rekordai, nes potencialiai tokia teritorija gali pavirsti į kažką unikalaus“, – akcentavo pašnekovas.