Vidos Staskonienės, „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorės, teigimu, 2022 m. pasižymėjo galimybių ieškojimu esant nepalankioms aplinkybėms. Ji pranešime žiniasklaidai teigia, kad ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas privertė įmones dar kartą pergalvoti savo plėtros planus ir ieškoti verslo optimizavimo galimybių. Tačiau Lietuvai praėję metai buvo itin sėkmingi – į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios įmonės patvirtino plėtros planus.
„Pandemijos ir geopolitinių iššūkių fone Lietuva išliko konkurencinga pritraukiant užsienio investicijas, nes skyrė išskirtinį dėmesį investuotojams ir ieškojo papildomų sprendimų, kurie palengvintų verslų integraciją į Lietuvos rinką. Be to, mūsų šalies narystė NATO ir Europos Sąjungoje, išvystyta infrastruktūra, aukštos kvalifikacijos talentai ir palanki verslo aplinka iki šiol skatina tiek jau šalyje esančių užsienio įmonių plėtrą, tiek naujų įmonių įsikūrimą. Tai rodo ir pastarųjų metų tiesioginių užsienio investicijų rezultatai – pritraukti net 57 projektai, sukursiantys 5 tūkst. naujų darbo vietų“, – sako V. Staskonienė.
Jos teigimu, Lietuva išlieka itin patrauklia lokacija technologijų įmonėms, kurių projektų šiais metais buvo uždaryta daugiausia. Viena iš priežasčių – aukštos kvalifikacijos talentų pasiūla mūsų šalyje.
„Lietuvos talentai yra puikiai vertinami ir dažnai tampa viena iš pagrindinių Lietuvos pasirinkimo priežasčių, tačiau būtina užtikrinti, jog kompetentingų specialistų pasiūla augs. Jau dabar yra kritiškai svarbu turėti kuo daugiau pramonės 4.0, finansinių technologijų bei IT ekspertų: duomenų analitikų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų ir testuotojų“, – teigia V. Staskonienė.
Rekordiniais metais – aukšta komercinio NT paklausa
Pozityvūs rezultatai išryškėja ir komercinio nekilnojamo turto rinkoje – 2022 m. buvo pasirašyti vieni iš didžiausių nuomos sandorių. Tarp jų – lyderiaujanti informacinių technologijų įmonė Lietuvoje „Visma Tech“, sudariusi 3000 kv. m biuro patalpų nuomos sandorį su dešiniajame Neries krante kylančio, JAV architekto Danielio Libeskindo projektuoto, „Artery“ verslo centro vystytojais.
Nekilnojamojo turto (NT) paslaugų bendrovės „Colliers International“ duomenimis, 2022 m. bendras išnuomotas biuro patalpų plotas (angl. take-up) buvo rekordinis ir siekė 108 tūkst. kv. m – 7 proc. daugiau nei 2021-aisiais. 2022 metais didžiausią paklausą biuro patalpų rinkoje generavo informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įmonės – net 31 proc. visos paklausos, taip pat finansų sektoriaus įmonės, kurios sudarė 12 proc. visos paklausos. Šios tendencijos rodo, kad Vilnius yra augantis ir patrauklus verslui miestas.
„Pasibaigus pandemijai, hibridinio darbo modelis išliko populiarus, todėl nemažai įmonių iki šiol susiduria su iššūkiu sugrąžinti darbuotojus į biurus, tačiau Vilnius Baltijos šalių rinkoje išsiskiria tuo, kad čia biuro patalpų paklausa vis tiek išlieka aukštame lygyje“, – pastebi minėtos bendrovės Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.
Biurų plotai Vilniaus centriniame verslo rajone arba CBD (angl. central business district) išnuomojami greitai, nuomos kainos išlieka stabilios ir nemažės dėl objektyvių priežasčių, tvirtina Marius Žemaitis, bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas. Jo teigimu, tą lemia ribota vieta plėtrai bei augantis verslų poreikis kurtis šioje lokacijoje. Įprasta kvadratinio metro nuomos kaina CBD rajono A+ klasės verslo centre svyruoja nuo 15,5 iki 20 eurų už kvadratinį metrą mėnesiui.
„Pastebime, kad Vilniuje kyla ne vienas verslo centras, tačiau jau dabar didelė dalis juose esančių patalpų yra išnuomotos. Pavyzdžiui, „Artery“ verslo centre jau užimta apie 60 proc. nuomojamo ploto, nors projekto pabaiga numatyta tik šių metų rudenį“, – teigia M. Žemaitis.
Modernios infrastruktūros pasiūlos svarbą pabrėžia ir V. Staskonienė, teigianti, kad pakankamas aukštos kokybės biurų pasirinkimas yra itin reikšmingas tarptautinių įmonių pritraukimui.
„Tinkamai išvystyta infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių elementų, į kuriuos atsižvelgia užsienio investuotojai – ji daro įtaką naujų investicijų pritraukimui ir jau sėkmingai veikiančių verslų plėtrai. Skirtingų sektorių kompanijoms svarbūs tiek išvystyti sklypai, pavyzdžiui, technologijų parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose, tiek pastatai, kuriuose galima greitai įsikurti. Centrinėse didžiųjų miestų teritorijose ypač aktuali verslo centrų pasiūla, kuri privalo ir toliau stabiliai augti, siekiant prisitaikyti prie rinkos poreikių“, – sako V. Staskonienė.
Komercinio NT rinkoje prognozuojamas sėkmingas antrasis metų pusmetis
„Colliers International“ ekspertų teigimu, 2023-ieji komercinio NT rinkai turėtų būti dvejopi: pirmasis pusmetis bus lėtesnis, tačiau antroji metų pusė turėtų tapti atsvara – kreivė kils aukštyn.
„Komercinio NT rinkoje aktyvėjimas turėtų būti stebimas antrąjį šių metų pusmetį, kuris sutampa ir su dalies verslo centrų projektų pabaiga. Daugiausiai susidomėjimo, žinoma, sulauks aukštos klasės pastatuose esantys biurai.
Ypatingai augs kokybiškų pastatų, pasižyminčių tvariais technologiniais sprendimais paklausa, o senesni, energetiškai neefektyvūs biurų pastatai bus mažiau populiarūs tarp būsimų nuomininkų. Taip yra todėl, kad daliai darbuotojų persikėlus dirbti nuotoliniu būdu, įmonės yra linkusios investuoti į mažesnius biurus, tačiau esančius geresnėje miesto lokacijoje, turinčius patogesnę infrastruktūrą šalia, bei pasižyminčius energiniu efektyvumu – kad galutiniai biuro nuomos kaštai gautųsi žemesni arba išliktų panašiame lygyje, o biuro kokybė bei patrauklumas darbuotojams būtų pagerinamas“, – įžvalgomis dalijasi S. Jovaišaitė.
Ekspertė teigia, kad nuomininkai dažniau renkasi tuos biurų pastatus, kuriuose diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai – pavyzdžiui, lankstus biuro planavimas, aukštos kokybės klimato bei oro kontrolės sistemos, išmanūs apšvietimo sprendiniai, saulės baterijos, išmanios liftų sistemos, leidžiančios sugeneruoti dalį elektros energijos, reikalingos liftų veikimui, taip pat elektrinių automobilių įkrovos stotelės, erdvus parkavimas. Svarbus ir BREEAM New Constructions sertifikatas, kuris rodo, kad projektas atitinka „žaliam“ pastatui keliamus visuotinai pripažintus tarptautinius reikalavimus.