Vilnietis Igoris su šeima keturių kambarių butą Vilniuje, Šnipiškėse, nusipirko prieš pat pandemiją, 2019-aisiais, įsikraustė 2021-aisiais. Jaunam tėvui baisu pagalvoti, jei su žmona būtų nusprendę būsto nepirkti, o dar kiek palaukti.
„Šiuo metu kiek žiūrinėjam, tai kainos yra tikriausiai dvigubai pakilusios. Jeigu dabar reikėtų pirkti, tai būtų labai brangu mums įpirkti šitoj vietoj tokį būstą“, – mintimis dalinasi vilnietis Igoris Bučkovskij.
Būstas sostinėje vidutiniškai per penkerius metus pabrango dviem trečdaliais. Vystytojai sako, kad labiausiai būsto kainas kelia perteklinė biurokratija ir daugybė vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų, kuriuos įvykdyti darosi per sunku.
„Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio teigimu, statyboms keliami reikalavimai iš tiesų prieštarauja vienas kitam.
„Vieni reikalauja, kad medžių nebūtų, o kiti reikalauja būtinai susodinti medžius. Vieni nori, kad būtų gaisrinis pravažiavimas iki pat namo, o kiti reikalauja, kad būtų čia augalai, gėlės, vaikų žaidimų aikštelės“, – komentuoja A. Avulis.
Be to, labai sunku gauti ir pačius statybų leidimus. Įmonė nusiperka sklypą, bet ilgiausiai laukia leidimo statyti – tol, kol viskas išbrangsta. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus, jei anksčiau statybos leidimas būdavo suteikiamas per pusantrų metų, tai dabar tenka laukti ir trejus.
Verslininkų bėdas išklausiusi Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, kad strategijos, kaip būstą padaryti įperkamesnį, nėra. „Reikalavimai vystymui negali prieštarauti vienas kitam, jie turi būti maksimaliai skaitmenizuoti, pagrįsti konsultacijomis, o ne bausmėmis, kas pas mus vis dar vyksta. Tokiu būdu mes išjudėsim realių sprendimų link“, – sako ministrė.
Vis dėlto, opozicija tikina, jog iki šiol dėl lengvesnio būsto įsigijimo nieko nebuvo padaryta. Tam pritaria ir „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis.
„Ypač per paskutinius du metus buvo išleista apie 150 teisės aktų, kurie sugriežtino, apribojo statybas, ypatingai gyvenamas statybas. Buvo papildomai apmokestinta teisė statyti gyvenamus namus, tai skamba kaip absurdas“, – tikina A. Avulis.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė tokią kritiką atmeta.
„Mes dabar turime priemonę, kuri veikia jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Kaip ir gera intencija, bet ji nebuvo iki galo taikli. Dabar ji yra pakoreguota, mūsų vertinimu, ji galėtų būti dar taiklesnė“, – teigia ministrė.
Opozicija siūlo Vyriausybei ir savivaldybėms vystyti vadinamąjį municipalinį būstą, tai esą ne tas pats, kas socialinis būstas.
„Atsirastų daug didesnė pasiūla rinkoje to ekonominio būsto, kurį galėtų savivaldybės siūlyti nuomos sąlygomis žmonėms, ypač jaunoms šeimoms, kad galėtų už prieinamą kainą išsinuomoti“, – įsitikinusi Seimo narė Rasa Budbergytė.
Problema ir tai, kad pradiniam būsto įnašui sutaupyti lietuviams prireikia bene daugiausia laiko Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, vidutiniškai žmogui tai užtrunka 8,5 metų.
Visą reportažą žiūrėkite LNK žiniose.