Agnė Bukavickaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė teigė, kad remiantis atsakingojo skolinimosi nuostatais (ASN), prieš sudarant kredito sutartį, kredito davėjas privalo visapusiškai įvertinti kredito gavėjo kreditingumą. Tam reikalinga pakankama, proporcinga ir reikalinga informacija apie kredito gavėjo pajamas, vidutines tikėtinas būtiniausias namų ūkio išlaikymo išlaidas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes.
Kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį, taip ir šiuo atveju siekiama įvertinti skolininko galimybes pasiimti ir sėkmingai mokėti kreditą bei išvengti situacijų, kai suteiktas kreditas nebus grąžintas, įmokos bus mokamos pavėluotai arba kreditas bus priverstinai grąžintas panaudojant skolininko įkeistą nekilnojamąjį turtą.
„ASN nustatyti kreditingumo vertinimo reikalavimai nereiškia, kad asmenims, besiverčiantiems individualia veikla, visais atvejais turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Kai kredito gavėjas verčiasi individualia veikla, dirba pagal verslo liudijimą arba sezoninius darbus ir gauna nereguliarias pajamas, kredito davėjas turi imtis pagrįstų priemonių, kad patikrintų kredito gavėjo pajamų tvarumą ir informaciją, susijusią su kredito gavėjo galimybėmis įvykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Įvertinęs visas aplinkybes ir atsižvelgdamas į skolininko galimybes grąžinti kreditą, kredito davėjas turi teisę pats priimti sprendimą dėl griežtesnių sąlygų taikymo ar netaikymo“, – įvardijo A. Bukavickaitė.
Anot jos, vertinant skolininko galimybes grąžinti paskolą, kredito davėjui rekomenduojama įsitikinti, ar gavėjas tikrai gauna pajamas iš individualios veiklos, ar pajamos buvo gaunamos nepertraukiamai ar nereguliariai. Taip pat reikia įvertinti, kokia pinigų suma buvo gaunama kas mėnesį, t. y. ar pastaruoju metu pajamos didėjo, ar mažėjo – vertinami paskutiniai 6 mėnesiai.
Kredito davėjui taip pat rekomenduojama vertinti, kiek laiko kredito gavėjas verčiasi individualia veikla, kokiu būdu gauna pajamų versdamasis šia veikla, ar veikla nėra sezoninio pobūdžio ir pan.
Vis dėlto, A. Bukavickaitė atkreipė dėmesį, kad kredito davėjai vadovaujasi vidinėmis paskolų davimo tvarkos taisyklėmis, todėl kiekvienu atveju individualiai nusprendžia dėl griežtesnių kreditavimo sąlygų taikymo ar netaikymo savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Savarankiškai dirbantiems asmenims kredito davėjas gali nuspręsti taikyti griežtesnius reikalavimus nei numato Atsakingojo skolinimo nuostatai dėl su pajamų netvarumu susijusių priežasčių, pavyzdžiui, dėl kintamo pajamų dydžio ir nereguliaraus jų gavimo“, – teigė pašnekovė.
Informaciją apie pajamas reikia pateikti patiems
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė sakė, jog suteikdamas būsto paskolas tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek tiems, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, taiko beveik tokius pat reikalavimus.
Anot jos, skiriasi tik tai, kad dirbančiųjų pagal darbo sutartis atveju, bankas informaciją apie jų pajamas gauna iš „Sodros“, o dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą turi patys bankui pateikti dokumentus, liudijančius apie jų gaunamas pajamas ir išlaidas, susijusias su vykdoma veikla.
„Tvarios, pakankamos pajamos ir gera kredito istorija yra būtina sąlyga gauti ilgalaikį finansavimą. Būtent šios priežastys ir yra pagrindinės, kodėl prašoma būsto paskola gali būti nesuteikta – t. y. bloga kredito istorija arba finansinė padėtis: netvarios, nepakankamos pajamos.
Kai klientas kreipiasi dėl būsto paskolos, kiekvieną atvejį bankas analizuoja ir vertina individualiai. Vertiname asmens, o jei kreipiasi su sutuoktiniu ar partneriu – ir jo arba jos, finansines galimybes, pajamų tvarumą, turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją, ar klientas yra vėlavęs, vėluoja vykdyti įsipareigojimus, taip pat atsižvelgiame į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiame, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti“, – paaiškino J. Bazevičiūtė.
Ji taip pat priminė, kad remiantis ASN, būsto paskolą įsigijančio žmogaus finansiniai įsipareigojimai neturi viršyti 40 proc. nuolatinių pajamų, o nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos.