Į kylančias žaliavų, statybų, ir energinių išteklių kainas, natūralu, reaguoja ir NT rinka. Jau pirmosiomis Ukrainos ir Rusijos karo dienomis ekonomistai ir NT ekspertai prognozavo, kad būstas turėtų brangti, o paklausa – artimiausiu metu mažėti. „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad artimiausiu metu NT rinka gali išgyventi kardinaliai skirtingus laikotarpius.
„Dabar aišku, kad kainos didės. Ne tik statybos medžiagų, bet ir energinių išteklių, su jais susijusių prekių, todėl siekiantys apsaugoti savo lėšas, gali įsigyti turto. Tačiau kainų pasiutpolkė gali pakoreguoti ir bazines palūkanų normas, dėl ko gali brangti paskolos ir mažėti būsto įperkamumas. Mažėjantis būsto įperkamumas turėtų mažinti kainų augimą, jei tas mažėjimas bus apskritai įmanomas dėl išaugusios savikainos“, – pranešime NT analitikas.
Kaip jis paaiškina „Delfi būstas“, artimiausiais mėnesiais tikėtini kardinaliai skirtingi scenarijai – tiek rinkos sustojimas, tiek aktyvumo šuolis. Visų pirma, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą užsidaro iš karto trys rinkos, kuriose buvo įsigyjama dalis statybos medžiagų. Alternatyvos bus ne tik brangesnės, bet jas dar reikės ir rasti. Pokyčius žada ir prekybos tinklai, kurie atsisakė rusiškų prekių ir jas turės pakeisti kitomis alternatyvomis, galbūt kai kuriais atvejais brangesnėmis. Kainų augimas veda prie dar didesnio infliacijos augimo ir tą dar pirmą Ukrainos ir Rusijos karo dieną pabrėžė ekonomistai: infliacijos prognozes teks perskaičiuoti.
„Iki šiol infliacijos augimas didžiausia dalimi buvo nulemtas energinių išteklių brangimo. Europos centrinis bankas (ECB) prognozavo, kad susibalansavus energinių išteklių kainoms, turėtų mažėti ir infliacija. Kitaip tariant, infliacija yra savalaikė, tad nėra reikalo didinti palūkanų normas. Dabar, tikėtina, jeigu dar didės energinių išteklių kainos, infliacija ir toliau bus didelė. Taip pat nepamirškime, kad užsidaro iš karto trys rinkos, kuriose buvo įsigyjama dalis statybos medžiagų. Lietuvoje nėra galimybės pakeisti dalies statybinių medžiagų, mes neturime metalo ir pan. išteklių, galbūt tik medienos. Reiškia, kuo pakeisti medžiagas, reikės ieškoti kitose šalyse. Nepamiršime ir maisto produktų. Prekybos centrai atsisako rusiškos produkcijos, tad taip pat reikės šias prekes kažkuo pakeisti, neaišku, kiek tai kainuos. Visi šie veiksniai gali lemti, kad infliacija dar augs, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad Europa didina išlaidas, skirtas gynybai. Infliacinis procesas gali prasidėti“, – pažymi T. S. Kvainickas.
NT analitikas tęsia, kad jeigu būtų nuspręsta įsibėgėjusią infliaciją stabdyti keliant bazinę palūkanų normą, padidėtų EURIBOR. Jam augant, kils ir žmonių paskolų dydžiai, tad potencialūs būsto pirkėjai gali atidėti šį sprendimą, nepaisant to, kad bankai ir sutiktų jiems paskolinti, vadovaudamiesi atsakingo skolinimosi politika. Nereikia pamiršti, kad trumpuoju laikotarpiu augs paties NT kainos, tačiau kiek ir ar jos gali imti kristi, priklausys nuo infliacijos, bankų politikos ir gyventojų nuotaikų.
„Tad pradžioje kainos augs, o vėliau viskas priklausys nuo to, kiek pirkėjai bus pasiryžę pirkti, mokėti už būstą ir kokie veiksniai darys įtaką jų sprendimui. Būsto pirkėjai, antrinės rinkos pardavėjai į neapibrėžtumą paprastai reaguoja vangumu – neperka ir neparduoda. Kita vertus, situacija šiandien santykinai aiškesnė, nei pandemijos pradžioje, kai buvo neaišku, kuria kryptimi judės kainos, kokiomis sąlygomis galėsime grįžti į įprastą gyvenimo būdą ir koks bus galutinis viso to poveikis ekonomikai“, – išvadą padaro T. S. Kvainickas.
Neapibrėžtumas šiemet išlaikys esamas palūkanų normas
Lietuvos bankas „Delfi būstas“ pateiktame komentare teigia, kad nors aukšta infliacija gali dar kurį laiką išsilaikyti, karo nuostoliai, sankcijos bei išaugęs neapibrėžtumas, tikėtina, slopins ekonomikos augimą. Kita vertus, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas tikina, kad šis neapibrėžtumas greičiausiai lems ir ilgiau liekančias mažesnes palūkanų normas.
„Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, matomi prastėjantys lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvos visoje Europoje, ką pastebime tiek akcijų indeksuose, tiek ir kituose rinkos indikatoriuose. Tai, tikėtina, lems ir ilgiau liekančias mažesnes palūkanų normas“, – teigia pašnekovas.
Ekonomistas tęsia, kad jau dabar finansų rinkose matomas lūkesčių dėl palūkanų normų perkainojimas. Jo teigimu, rinkų dalyviai vis labiau abejoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) galėtų ryžtis šiemet didinti palūkanų normas, nors dar prieš porą savaičių dominavo požiūris, kad galimi net 2 palūkanų didinimai po 25 baz. p. Tai, kaip aiškina R. Kaminskas, svarbu besiskolinantiems, nes nuo pagrindinių ECB palūkanų priklauso EURIBOR – kintamoji paskolų palūkanų normų dalis. Pokyčių galime sulaukti 2023 metais.
„Tikintis žemesnių ECB palūkanų normų, finansų rinkose vertinama, kad 6 mėn. EURIBOR, su kuriuo susieta dauguma Lietuvoje suteiktų būsto paskolų, 0 proc. ribą turėtų perkopti 2023 m. pradžioje. Svarbu priminti, kad tik Euribor didėjimas virš 0 proc. imtų veikti paskolų įmokas – taip nurodyta daugumoje būsto paskolų sutarčių, sudarytų nuo 2014 m. Šiuo metu 6 mėn. EURIBOR palūkanos yra artimos bazinei ECB palūkanų normai, kuri yra neigiama ir siekia –0,5 proc.“, – sako pašnekovas.
Ekonomistas pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu nesitikima ženklaus EURIBOR pakilimo. Nors prieš maždaug 15 metų, Euribor buvo perkopęs 5 proc. ribą, šiuo metu finansų rinkose vertinama, kad artimiausią dešimtmetį dominuos 0,5 – 1,2 proc. EURIBOR palūkanų normos lygis.
„Vis dėlto karo sąlygomis finansų rinkose galimi itin reikšmingi svyravimai, todėl situacija gali greitai keistis“, – pažymi R. Kaminskas.
Kitas veiksnys – rinkos reputacija
„EURIBOR nekintant, būsto paskolų palūkanos galėtų didėti, tokiu atveju, jei bankai dėl Rusijos ir Ukrainos karo pradėtų vertinti Lietuvos rinką kaip rizikingesnę ir didintų palūkanų maržas“, – akcentuoja Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Dovydas Poderys.
Tačiau, jo teigimu, žvelgiant į bankų reakciją 2014–2015 m. Krymo aneksijos metu, palūkanų maržos reikšmingai nekito, o EURIBOR normai mažėjant ir pagaliau tampant neigiamai, būsto paskolų palūkanų norma pasiekė istoriškai žemiausią lygį.
„Lietuvos ekonomikos ryšiai su Rusija po Krymo aneksijos mažėjo, tiesioginis Lietuvos finansų sistemos sąryšis su Rusija, Baltarusija ir Ukraina yra nedidelis. Be to, dar prieš Rusijos ir Ukrainos karo pradžią Lietuvos banko atliktos bankų apklausos duomenimis, būsto paskolų paklausa didėjo šešis ketvirčius iš eilės, o didėjantis konkurencinis spaudimas vertė bankus mažinti palūkanų normas. Dėl mažo sąryšio su rytinėmis valstybėmis ir aktyvios rinkos dar prieš prasidedant karui, reikšmingų pokyčių būsto kredito rinkoje artimiausiu metu nesitikime, tačiau yra labai daug neapibrėžtumo, kaip situacija vystysis toliau“, – pabrėžia pašnekovas.