Naujų butų pardavimai neauga
Naujų butų pardavimai sulėtėję jau nuo praėjusių metu pabaigos. NT analitikas Arnoldas Antanavičius LNK žinioms sako, kad pastaruoju metu per mėnesį Vilniuje parduodamų naujų butų skaičius svyruoja apie 200, kai paprastai plėtotojai buvo įpratę parduoti 300-400 butų.
„Pardavimai atsilieka bent 30-40 proc. O prisimenant geriausius laikus, kai kuriais mėnesiais būdavo parduodama ir beveik 1000 butų. Bet tie laikai tikrai praėjo. Tie skaičiai tokie yra jau apie metus, ir nors vystytojai pernai tikėjosi, kad pirkėjai grįš, kai ateis ruduo, deja, taip nenutiko ir tai tęsiasi iki šiol“, – pabrėžia pašnekovas.
Naujos statybos butų rinkos aktyvumas sumažėjo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, pasak NT analitiko, įtakos turėjo jau metus kylančiuos būsto paskolos palūkanos.
„Kad pirkimas yra ne toks aktyvus, viena iš pagrindinių priežasčių yra visus metus vis keliamos palūkanų normos. Žmonių lūkesčiai mažėja, kažkas galbūt suprato, kad kainos nebekils, kažkas tikisi, kad kainos kaip tik mažės ir atsitraukia. Šiuo metu rinkoje liko tik tie pirkėjai, kuriems būsto reikia gyvenimui. Bet jie taip pat neskuba pirkti, kažkam galbūt jautrus tas pajamų klausimas, banko įmokos, kylant palūkanoms, taip pat didėja. Kita vertus, matome, kad pajamos kiekvieną mėnesį auga, galimybės skolintis auga“, – paaiškina A. Antanavičius.
Jis tęsia, kad visi veiksniai lemia tai, jog naujos statybos butai daliai pirkėjų tiesiog tampa per brangūs, kai kas ima dairytis į senos statybos NT, kai kas nusprendžia laukti palūkanų normų sumažėjimo.
Siūlo nuolaidas
Būsto kaina ir jos nustatymas – subjektyvus dalykas. Pasak A. Antanavičiaus, nors viešojoje erdvėje dažnai kalbama, kad NT šiandien pervertintas ir jo kainos yra nepagrįstos, nereiktų manyti, kad taip yra visais atvejais.
„Pervertinimo klausimas yra subjektyvus, tai labai priklauso, pagal ką mes vertiname tą būstą. Būstą nusipirkti yra brangu ir sudėtinga, reikia išleisti daug pinigų ir žmonėms iš esmės reikia gana daug skolintis. Ar tai yra normalu, klausimas kiekvienam, kuris perka būstą. Bet prisimenant praeitį, įperkamumo galimybės buvo skaičiuojamos kitaip. Žmonės užtekdavo 5-6 metus padirbti ir jie ja galėdavo įpirkti nuosavą būstą, bet jie laikai jau praėję, dabar realybė yra kitokia“, – tikina pašnekovas.
Vystytojai kainų mažinti neskuba, bet tam tikrus pokyčių ženklus mes jau galime matyti. A. Antanavičius pabrėžia, kad vystytojai siūlo įvairias akcijas, paslėptas nuolaidas, kai kurie ir tiesiogines kelių tūkstančių eurų nuolaidas.
„Bet kol kas dar bandoma skatinti pardavimus dovanomis, pavyzdžiui, dovanojama automobilio stovėjimo vieta, dizainerio projektas, apdailos darbai ir pan. Tokiu atveju kainos eilutėje suma nesikeičia, bet pirkėjas tam tikra prasme sutaupo. Tai tie procesai vyksta, nors vidutinė kvadratinio metro kaina jau metus laiko praktiškai nesikeičia, yra stabili – apie 3000 eurų“, – pabrėžia pašnekovas.
2023 metų liepą Vilniaus naujų būstų rinka ir buvo kiek lėtesnė lyginant su birželiu. „Inreal“ grupės duomenimis, per mėnesį susitarta dėl 189 būstų (214 naujų susitarimų, 25 atšaukimai) – 2 proc. mažiau nei birželį (atitinkamai: 193, 253, 60). Kita vertus, lyginant rodiklius su 2022 metų liepos skaičiais (64, 89, 25), šiemet jie tris kartus geresni.