Kaip „Delfi būstui“ paaiškino Lietuvos bankų asociacijos atstovė Valerija Kiguolienė, įprastai sutartyse yra numatomos sąlygos dėl nenugalimos jėgos (force majeure), apibrėžiančios tokių aplinkybių sukeliamas pasekmes arba paliekančios tai reguliuoti išimtinai teisės aktams.
„Nenugalimos jėgos kategorijai priskirtinas ir karas. Bankų praktika apibrėžiant nenugalimos jėgos aplinkybes bei jų sukeliamas pasekmes yra įvairi. Pavyzdžiui, šalys gali būti susitarusios, kad „neatsako už savo įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu tai sąlygojo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės“, – paaiškina atstovė.
Tą patį patvirtina ir Lietuvos bankas, kuris teigia, kad šiuo klausimu atskiro reguliavimo nėra, tokie atvejai vertinami kaip „force majeure” (nenugalima jėga). Jeigu tokie atvejai nenumatyti sutartyse su kredito įstaigomis, atsižvelgus į aplinkybes, galima būtų vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis. Kitaip tariant, kiekvienas, būstą įsigijęs su banko paskola, turėtų pasitikrinti savo kredito sutartį ir išsiaiškinti, kas nutiktų su jo ilgalaikių finansiniu įsipareigojimu karinių veiksmų atveju.