Kaip teigia Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas, dažniausiai būstui skolinasi 30-35 metų asmenys, iš kurių didžioji dalis savo nuosavų lėšų dalį jau būna susitaupę.
Jis pastebi, kad būna ir tokių atvejų, kai būsimi pirkėjai pasinaudoja savo tėvų ar kitų artimų giminaičių finansine parama, o kai kurie turi turto, kurį pardavę, gautas lėšas panaudoja pradiniam įnašui.
„Klientams, kurie ateityje planuotų įsigyti nuosavą būstą, visada patariame pradėti tam taupyti kuo anksčiau, kai tik pradeda gauti pirmąsias nuolatines pajamas. Labai svarbu įprasti taupyti reguliariai – t. y. kaupti kad ir nedidelėmis sumomis, bet daryti tai nuolat.
Kai kada žmonės planuoja atidėti tai, kas liks mėnesio pabaigoje – po visų būtinųjų ir nebūtinųjų išlaidų. Bet taip kaupiantieji rizikuoja sukaupti mažiau,nei galėtų, arba net ir apskritai nieko nesukaupti. Todėl patariame visų pirma nusistatyti konkrečią sumą, kuri bus atidedama reguliariai, ir gavus atlyginimą tuojau pat ją atidėti. Veiksmingas būdas pasirūpinti, kad tokio sprendimo būtų laikomasi, – atsidaryti atskirą taupymui skirtą sąskaitą ir pasirinkti periodinio pinigų pervedimo galimybę. Tuomet numatyta pinigų suma automatiškai bus atidedama taupymui tą pačią dieną, kai tik į banko sąskaitą bus pervestas atlyginimas“, – pataria V. Žagūnis.
Pasak ekonomisto, reguliariau taupyti svarbu ir dėl to, kad nuolat atidėdamas dalį pajamų, žmogus gali įvertinti savo finansinę drausmę, vartojimo poreikius. Ši patirtis pravers tada, kai bus paimta būsto paskola ir reikės reguliariai mokėti įmokas.
Jis taip pat primena, kad suteikdami būsto kreditus, bankai privalo vadovautis Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais.
„Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo (jo šeimos) nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės arba kainos (nuo tos, kuri mažesnė). Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosava dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis nei 15 proc.“, – pabrėžia V. Žagūnis.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog gyventojai, kurie atitinka sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, kurie suteikia jaunoms šeimoms galimybę įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose.