Būsto brangimas pralenkia atlyginimų augimą
Ekonomistas pastebi, kad būsto įperkamumo pokytis nebuvo staigus ir jis jau pastebimas pastaruosiuos metus. Anot jo, pirmiausia tai yra susiję su kylančiomis palūkanų normomis.
„Daugelis gyventojų pamiršo, kad palūkanos gali kilti ir buvo pripratę prie to, jog EURIBOR yra lygus nuliui ar netgi neigiamas. Dabar Europos centriniam bankui keliant palūkanų normas dideliais tempais iki nematytų aukštumų vidutinė būsto paskola pabrango, nes tai yra tiesiogiai susiję su tarpbankinėmis palūkanų normomis“, – LNK laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kalbėjo N. Mačiulis.
Antrąja sudėtingo įperkamumo priežastimi jis įvardino tai, kad nuo 2020 metų būstas Vilniuje ir kituose miestuose pabrango daugiau nei 50 proc. Taigi šis augimas yra kur kas spartesnis nei atlyginimų augimas, nors užmokestis kiekvienais metais, pasak N. Mačiulio, didėjo beveik dešimtadaliu.
„Vidutines pajamas gaunančiam gyventojui vidutinį būstą įpirkti Vilniuje yra sudėtinga“, – pripažįsta ekonomistas.
Galimybės iš tiesų sumažėjusios
N. Mačiulio teigimu, pakilusios palūkanų normos labiausiai prislopino sandorių skaičių. Ir Vilniuje, ir visoje Lietuvoje sudaromų sandorių skaičius būsto rinkoje nukritęs į žemiausią lygį nuo 2018 metų.
„Tai labai praretino pirkėjų gretas, kurie įsigyja būstą su paskola, nes dėl padidėjusių palūkanų jiems yra sunku nusipirkti. Tačiau kaip bebūtų keista, kainoms tai neturėjo beveik jokio poveikio. Jeigu Švedijoje ar daugelyje kitų vakarų valstybių kainos yra sumažėjusios beveik dešimtadaliu, kai kur 15 proc., tai Lietuvoje jokios neigiamos korekcijos nebuvo. Tai irgi yra viena iš tų priežasčių, kodėl daugeliui gyventojų pasidarė labai sunku įsigyti būstą“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, prieš dvejus metus vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje su paskola galėdavo įsigyti maždaug 80 kv. būstą. Šiuo metu situacija pasikeitusi iki maždaug 50 kv. buto.
„Taigi mes negalime sakyti, kad nieko negali įpirkti, tačiau tai yra labai akivaizdus pokytis, kaip yra sumažėjusios galimybės. O jeigu dairomasi geriau įrengto būsto brangesniuose rajonuose, tai galimybės yra dar mažesnės“, – pabrėžė ekonomistas.
Anot jo, pokyčių galima tikėtis, kai pradės mažėti palūkanų normos, o tai prognozuojama kitų metų pavasarį.
„Tačiau palūkanos mažės ne dėl tos priežasties, dėl kurios mes norėtume. Tikėtina, kad daugelyje euro zonos valstybių prasidės recesija ir didės nedarbo lygis. Dėl to Europos centrinis bankas bus priverstas apversti plokštelę ir kalbėti ne apie palūkanų didinimą, o jas sumažinti“, – akcentavo N. Mačiulis.
Laukiantys nebūtinai sulauks
Ekonomistas paklaustas, ar visgi galima tikėtis nekilnojamojo turto kainų kritimo, sakė, kad turėtų įvykti dar didesnis šokas. Ir tai būtų susiję ne su palūkanų normos pokyčiais, o pavyzdžiui, padidėtų nedarbo lygis, kuris dar labiau praretintų pirkėjų gretas.
„Daugelis pirkėjų jau nuo praėjusių metų vidurio, kai pradėjo kilti palūkanų normos, matydami, kad kitose pasaulio valstybėse nekilnojamas turtas pinga, panašių tendencijų tikėjosi ir Lietuvoje. Tačiau to neįvyko, nes šiek tiek koregavosi pasiūla. Mažiau statybų šiek tiek subalansavo paklausą ir pasiūlą, todėl kol kas kainų korekcijos nebuvo“, – sakė N. Mačiulis.
Jo tikinimu, nereiškia, kad laukiantys nekilnojamojo turto kainų kritimo Lietuvoje būtinai to sulauks.
„Tiems, kuriems reikia pirmo būsto, jie mažiau dairosi į trumpalaikes tendencijas ir svyravimus. Tačiau pirkėjai, įsigyjantys antrą, investicinį būstą, iš tiesų daug atsargiau vertina ir šiuo metu nepriima sprendimo pirkti“, – kalbėjo ekonomistas.
Atšils būsto rinka?
N. Mačiulio teigimu, atlyginimų didėjimas Lietuvoje yra viena iš priežasčių, kodėl ilgalaikis būsto rinkos įšalimas yra mažai tikėtinas. Kitais metais tikimasi, kad būsto įperkamumas pradės didėti, nes darbo užmokesčio augimas išlieka spartus ir kol kas nematoma priežasčių, kodėl būsto kainos artimiausią pusmetį ar metus turėtų kilti.
„Netgi palūkanų normoms pasiekus piką, mes turėsime visą komplektą būtinų ingredientų: nekylančios kainos, didėjantys atlyginimai ir mažėjančios palūkanų normos, kurie tikrai turėtų atšildyti būsto rinką“, – kalbėjo ekonomistas.
Visą LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ reportažą žiūrėkite čia: