Infliacija yra nerimas keliantis procesas
Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė sako, kad EURIBOR yra tarpbankinė palūkanų norma, kuri reaguoja į Europos centrinio banko sprendimus dėl bazinių palūkanų normų.
„Centrinis bankas stebėdamas aukštus infliacijos lygius pernai metais, ėmėsi priemonių šį, pagrindinį skaudulį malšinti: mažindamas likvidumą ir didindamas palūkanų normas. Natūralu, kad kitos palūkanų normos reaguoja į Europos centrinio banko sprendimus“, – sako „Delfi dienos“ pašnekovė.
Beje, tą įtaką jaučia ne tik paskolų turintys žmonės Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Anot jos, Lietuvoje infliacijos lygis praėjusiais metais buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
„Vanagiška centrinių bankų pinigų politika yra nukreipta į tai, kad suvaldytų infliacijos židinius ir užbėgtų už akių kitiems infliacijos procesams. Dabar centriniai bankai nerimauja, kad infliacija nepersimestų į darbo rinką. Natūralu, kai kyla kainos, mes norime reikalauti didesnių atlyginimų. Taigi centriniai bankai nerimauja ir žada palūkanų normas išlaikyti dabar pakankamai aukštame, stebimame lygyje“, – tvirtina I. Genytė Pikčienė.
Anot jos, finansų analitikai prognozuoja, kad ši situacija gali tęstis iki kitų metų vidurio, o vėliau palūkanų normos po truputį pradės mažėti.
„Dabar yra toks matymas, o tam įtakos gali turėti nemažai aplinkybių. Ypač jeigu pradėtų keistis situacija euro zonos darbo rinkoje. Jeigu įsipliekstų papildomi infliacijos kanalai ir pradėtų augti atlyginamas Europoje, ko regionas nematė labai ilgą laiką, ir jis užsitęstų, gali būti, kad palūkanų norma gali dar kartą kilti. Bet jau manoma, kad prie viršaus priartėta ir daugiau neturėtų didėti. Bet niekada nesakyk niekada. Net daugiau nei 4 proc., kuriuos šiandien turime, prieš daugiau nei metus atrodė kaip nedidelę tikimybę turintis scenarijus. Viską parodys ateitis“, – tikino I. Genytė Pikčienė .
Nedžiugina ekonomistų
Pašnekovė stebisi, kad išaugusiomis palūkanų normomis gyventojai nesinaudoja.
„Mes stebėdavomės sukauptomis indėliuose sumomis. Jos rekordinės ir tai akcentuodavome metai iš metų. Matome, kad dalis pinigų yra neįdarbinta. Terminuotų indėlių dalis sudaro tik ketvirtadalį, o kiti yra atsiskaitomosiose sąskaitose ir graužami infliacijos. Čia norėtųsi spartesnio pokyčio, kas pinigai neštų bent kažkokią naudą ir apsaugotų santaupas nuo besitęsinčio infliacijos spaudimo“, – pabrėžia pašnekovė.