Brokeris Darius Ringaitis teigė, jog nors ir pusiau juokais kalbant, tačiau pardavėjai kartais nelabai žino, už kokią kainą geriausia parduoti būstą.
„Jis (pardavėjas – DELFI) galbūt daro tai pirmą kartą, gal dar nespėjo paskaičiuoti, kiek jam kainuos statybos, dar neišanalizavo rinkos. Manau, taip gali atsitikti, tada pasiklausia pas klientus, kiek jie mokės“, – sakė brokeris.
NT konsultantas Algirdas Navickas teigė, jog viena iš priežasčių, kodėl kartais būna nenurodoma kaina, tai būdas užmegzti ryšį su potencialiu pirkėju.
Anot jo, pardavėjui iš pirkėjų reikalingi atsakymai ir jų nuomonė. Žmonės įpratę daug informacijos susirinkti viešojoje erdvėje ir projektų tinklapiuose. Tačiau vystytojai yra pastebėję, kad pagrindinis klausimas, nuo kurio prasideda diskusija, yra kaina.
Taip pat, pasak A. Navicko, pardavėjai neskelbdami kainų gali nuvesti pirkėją ir į kitus savo projektus. Jeigu netinka viename projekte, vystytojas gali pasiūlyti būstą kitame projekte, kitokios klasės ar kitame mikrorajone.
D. Ringaitis pastebėjo, kad trečia priežastis, dėl kurios neskelbiamos projektų kainos, gali būti būdas priversti pirkėjus apskritai paskambinti – ypač tuos, kurie mieliau susirašinėja.
A. Navickas paantrino teigdamas, jog iš tiesų pardavėjai nerodo kainų tam, kad atsirastų galimybė bendrauti ir dėl to, kad įsivertintų projektą. „Lygiai taip pat kartais būna atvirkščiai – rodo kainą, tam, kad įsivertintų, kiek kaina koreliuoja su paties projekto patrauklumu“, – sakė jis.
Pašnekovas taip pat tvirtino, jog pardavėjas, užmezgęs kontaktą su potencialiu pirkėju, gali norėti ir apginti kainą, jei ši pasirodys esanti per aukšta – įvardinti pridėtines vertes, kurių kartais žmonės nepastebi.