Ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją: drastiškai smukus būsto įperkamumui, rasta išeitis

Gyventojų galimybės Lietuvos didmiesčiuose įpirkti būstą mažėja. Naujos statybos buto vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje yra daugiau nei 3 tūkst. eurų, tad nesunku suskaičiuoti, kiek kainuotų bent 50 kv. m dydžio būstas. Tokias sumas šiandien sau gali leisti maža dalis NT pirkėjų, todėl vystytojai ėmėsi statyti mažesnius butus, kurių suminė kaina įkandama didesnei daliai gyventojų. NT ekspertai diskutuoja, ar toks žingsnis gali „nurašyti“ per pandemiją ir po jos darytą pažangą – butų ploto didėjimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo tendencijas.

„Nurašome“ darytą pažangą?

Per karantiną ir po jo NT ekspertai teigė pastebintys, kad lietuviai ėmė ieškoti didesnių būstų. Buvimas namuose jiems parodė erdvės poreikį, tad lietuviai ėmė žvalgytis didesnių butų arba nuosavų namų. Tiesa, tuomet buvo ir kitokia gyventojų finansinė, šalies ekonominė situacijos. Didesnius būstus žmonės galėjo įpirkti, nes turėjo nemenkų santaupų, augo jų atlyginimai.

Tačiau NT rinkoje didesnio būsto pasiūla nebuvo tokia, kokios norėjo pirkėjai. Didesni, 3-4 kambarių butai buvo statomi nebent nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose, tad tokio turto pirkėjai atsidurdavo kryžkelėje: arba pirkti erdvų butą toli nuo centro, arba kiek didesnio ploto, tačiau beveik už tą pačią kainą nuosavą namą, kuris taip pat bus toli nuo miesto centro.

Reiktų paminėti, kad iki pandemijos Lietuva buvo iš tų šalių Europos Sąjungoje, kurioje gyvenamojo ploto vienam gyventojui visada tekdavo kiek per mažai, kad jis jaustųsi komfortiškai. Mat, gyvenamasis plotas vienam gyventojui susijęs su gyvenimo kokybės rodikliais. Todėl kai lietuviai ėmė dairytis ir pirkti didesnius būstus, kai kurie NT analitikai ir sociologai kalbėjo, kad šioje srityje jau galbūt padarysime pažangą. Deja, atėjo 2021 metų NT kainų šuolis, kuris, galima sakyti, nubraukė iki tol darytą pažangą.