„Pernai būsto nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai ūgtelėjo iki 10 proc. Mažėjančios palūkanos, atsigaunantys būsto pardavimai, lėtėjanti infliacija lyg ir galėtų leisti turėti lūkesčių, jog kainos šiemet stabilizuosis ar net ims mažėti, tačiau toks ryškus skirtumas tarp paklausos ir pasiūlos greičiausiai lems visai kitą scenarijų“, – sako „KAITA Group“ vadovas.
Užsienio gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 2021 m. išaugo 2,6 karto ir pernai pasiekė 227,5 tūkst. Į mūsų šalį mokytis atvykstančių studentų skaičius taip pat reikšmingai auga: nuo 1 304 jaunuolių 2010-aisiais iki 10 641 pernai. Sparčiau, nei vystomi nauji NT projektai, auga ir bendras Vilniaus gyventojų skaičius.
„Vilniaus būsto rinka pasiekė kritinį tašką. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį sostinėje išsinuomoti buvo galima vieną iš vos 1800 butų, tuo tarpu vien užsieniečių mieste tuo metu gyveno 70 tūkst., ką jau kalbėti apie į Vilnių iš kitų miestų gyventi atvykstančius mūsų šalies piliečius.
Visa tai – idealios sąlygos nestabilioms, neprognozuojamoms ir drastiškai augančioms nuomos kainoms.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje trijų kambarių buto nuomos kaina Vilniuje vidutiniškai siekė 1 000 eurų. Vilnius pateko tarp dešimties Europos sostinių su didžiausiu nuomos pajamingumu – remiantis „Global Property Guide“ duomenimis, investicijų grąža čia siekia 5,23 proc. Tai padaro rinką itin patrauklia investuotojams, tačiau vis sudėtingesne nuomininkams“, – teigia U. Latvys.
Jo teigimu, šiemet galime tikėtis tolimesnio kainų augimo, jis gali ir vėl siekti iki 10 proc., o naujos statybos būste arčiau centro - ir dar daugiau. Tam paskatas kuria ir į Lietuvą atvykstantys 5 tūkst. Vokietijos karių.
Viena iš svarbiausių trūkstamos pasiūlos priežasčių – vangiai vykstanti naujų būstų statyba. Ilgos biurokratinės procedūros stabdo NT plėtrą, apsunkina leidimų gavimą ir projektų įgyvendinimą. Pernai Vilniuje planuota pastatyti apie 2 900 naujų butų – tai net 41 proc. mažiau nei 2023 m., kai buvo pastatyti 4 915 butai. Skaičiuojama, kad šiemet kiekiai išliks panašūs, nepaisant sparčiai atsigaunančios būsto paklausos.
U. Latvio teigimu, nuomai skirto būsto trūkumas nėra tik nepatogumas – tai tampa ekonomine problema, turinčia įtakos Lietuvos gebėjimui pritraukti ir išlaikyti talentus. Viena iš galimų šios problemos sprendimo krypčių – „co-living“ būsto plėtra. Tokios erdvės siūlo lankstesnius nuomos sprendimus su bendromis erdvėmis bei paslaugomis ir yra pagrindinis jaunų profesionalų bei studentų pasirinkimas Vakarų Europoje.
„Paklausa „co-living“ būstams auga gerokai greičiau, nei jų pasiūla. Daugybei jaunų profesionalų tai tampa prieinamesne alternatyva tradicinei nuomai. Be to, tokios erdvės skatina bendruomeniškumą, padeda megzti santykius bei draugystes“, – sako ekspertas. Šiuo metu „KAITA Group“ valdomas „co-living“ projektas „Youston“, įsikūręs Slucko gatvėje, yra vienintelis tokio tipo būstas centrinėje Vilniaus dalyje – ten, kur kuriasi startuolių bendruomenė ir gyventi dažniausiai nori jauni talentai. Atsižvelgiant į didėjantį būsto poreikį šioje vietovėje, tikėtina, kad ateityje tokių projektų čia tik daugės.
„Lietuvoje kol kas „co-living“ projektuose gyventi gali iki 2000 žmonių, iš esmės visi jie – Vilniuje. Tai jau šiandien patenkina vos penktadalio kasmet čia atvykstančių studentų poreikį, o analizuodami statistiką matome, kad bendruomenines erdves gyvenimui renkasi ne tik studijuojantys, bet jau ir dirbantys jauni profesionalai. Akivaizdu, kad poreikis tik augs“, – sako „KAITA Group“ vadovas.
Lietuvai ir toliau pritraukiant tarptautinius talentus, spaudimas Vilniaus nuomos rinkai tik didės. Jei nebus skubių investicijų į naujus būsto projektus, įskaitant „co-living“ plėtrą, nuomos kainos greičiausiai ir toliau kils, apsunkindamos užsienio specialistų ir studentų galimybes įsikurti Vilniuje.
„Jei norime, kad Lietuva išlaikytų konkurencingumą kaip tarptautinių talentų traukos centras, būtina investuoti į šiuolaikiškus būsto sprendimus“, – įsitikinęs U. Latvys.
