Beveik viskas parduodama su daline apdaila
DELFI pasidomėjo, kokios kotedžų ir butų kainos yra tuose pačiuose rajonuose ir panagrinėjo skelbimus portale alio.lt. Kainos rėžiuose tarp 90 ir 105 tūkst. eurų pavyko rasti daugiau butų, tačiau yra ir keletas kotedžų.
Pilaitėje, Bitėnų gatvėje, už 97 tūkst. eurų parduodamas naujos statybos butas, kurio plotas užima 58 kv. metrus. Butas yra dviejų kambarių, penktame aukšte, rašoma, kad pro langus atsiveria vaizdas į Salotės ežerą. Kaip ir dauguma naujos statybos butų, šis taip pat yra dalinai įrengtas.
Salotės gatvėje už mažesnę kainą – 96 tūkst. eurų – galima įsigyti kotedžą, kurio plotas būtų 95 kv. metrai. Tačiau skelbime nurodoma, kad kotedžai dar tik pradėti statyti. Kotedžo su bazine vidaus apdaila kaina sieks 96 tūkst. eurų, tačiau su pilna daline apdaila ji pašoks iki 116 tūkst. eurų. Pats būstas turės 4 atskirus kambarius ir 2 arus žemės ploto.
Antakalnyje, Petro Vileišio gatvėje už 105 tūkst. eurų galima įsigyti beveik 47 kv. metrų ploto butą. Buto privalumai – patogi vieta, ir, kaip rašoma skelbime, pro langus plytintis vaizdas į Nerį. Butas parduodamas su daline apdaila.
Kotedžų pasirinkimas konkrečiai Antakalnio rajone nėra platus, tačiau pagal šiuos kainų rėžius pavyko rasti tik vieną variantą Meiriškių gatvėje. Čia, pušų ir gamtos apsuptyje, galima įsigyti 110 kv. metrų ploto kotedžą už 96,4 tūkst. eurų. Kiek čia kambarių, neišsikiriama, tačiau kotedžui taip pat priklauso 4 arai žemės.
Tarandėje, Tarandės gatvėje, galima nusipirkti 3 kambarių butą, užimantį 57 kv. metrus, už 97 tūkst. eurų. Šis butas skiriasi nuo daugumos, nes jis parduodamas jau pilnai įrengtas.
Kotedžų pagal nustatytas kainų ribas Tarandėje nėra daug, o jei tiksliau, skelbimų tėra vos 2. Vienas iš pasiūlymų – 102 kv. metrų ploto kotedžas su 2,16 arų žemės sklypu už 101 tūkst. eurų. Tai yra kaina už kotedžą su daline apdaila, tačiau pardavėjai siūlo ir pilną įrengimą, ir, jeigu per mažai ploto, du kotedžus sujungti į vieną.
Nors kotedžų pasirinkimas mažesnis, tačiau dažniausiai tame pačiame rajone galima rasti tiek vieną, tiek kitą būsto variantą už panašią kainą. Skirtumas – kvadratinių metrų skaičius.
Kotedžo įrengimas – dvigubai brangesnis
„Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vadovas Viktoras Račkovskis sakė, jog kotedžo pavadinimą sugalvojo vystytojai – tai tas pats daugiabutis, tik gulsčias. Anot jo, kotedžo ir buto daugiabučiame tame pačiame rajone kainos panašios, bet yra keletas labai esminių skirtumų.
„Pirkdami butą jūs gaunate labai daug vystytojo investicijų, už kurias pirkdami kotedžą dažniausiai vėliau mokėsite patys. Tai aplinkos gerbūvis, vaikų žaidimo aikštelės, laiptinė, teritorijos aptvėrimas, šildymo mazgas ir t.t. Pirkdami kotedžą jūs gaunate daugiau privatumo, savo sklypo dalį, kuriame galės žaisti jūsų vaikai ar su draugais galėsite kepti barbekiu. Bet dažnu atveju pardavimo kainos skirtumas atsiranda dėl skirtingos sąvokos apie dalinę apdailą buto ir kotedžo. Tarkim, jei butui užbaigti skaičiuojama apie 300-400 Eur/kv. m, tai kotedžui pabaigti gali reikėti papildomai įrengti šildymą, laiptus, kelis sanitarinius mazgus, vėdinimo sistemą, terasą ir panašiai, kas pasiekia apie 500-600 Eur/kv. m įrengimo kaštus ir galutinė įrengto kotedžo kaina tampa aukštesnė už tokio pačio ploto butą pirmuose aukštuose“, – kainų skirtumus paaiškino NT ekspertas.
Jis patikino, kad nedideli kotedžai turi savo pliusų ir minusų. Dažniausiai jie yra vystomi ten, kur vyrauja mažaaukštė statyba, arba daugiaaukštę statybą riboja bendrasis miesto planas. Pašnekovo teigimu, tai reiškia, kad greičiausiai bus didesnis atstumas iki viešojo transporto stotelių, mokyklų ar prekybos centrų. Tokios vietose dažniausiai nėra išvystyti pėsčiųjų takai.
Pirkdami remiasi emocijomis
Pašnekovas tvirtino, kad kotedžą renkasi ir patogumus dažniausiai aukoja jaunos šeimos, nes jos labiau nori privačios erdvės, kiemo sau ir savo šeimai. Miegamieji rajonai apstatyti 5-12 aukštų daugiabučiais ir daugeliui atsiranda noras gyventi mažaaukštės statybos name, be bendros laiptinės ir su savo kiemu. Todėl kotedžai tampa patrauklus pasirinkimas lyginant su buto kaina.
„Dažniausiai tokio tipo būstas įsigyjamas su banko finansavimu ir pradiniame etape bankai nereikalauja individualaus vertinimo – finansuoja pagal kadastrinių matavimų nustatytą įrengimo baigtumą, kuris gali nesutapti su faktini kiekvienai iš konstrukcijų dalies nustatytu baigtumu. Todėl, visų pirma, reikia įvertinti kartu su specialistais įrengimo sąmatą ir paskaičiuoti bendrą sumą, įvertinus pilną įrengimą. Taip pat pasitarti su NT vertintoju, ar ta suma bus panaši į pabaigto kotedžo ar buto rinkos vertę toje vietovėje“, – įvardijo V. Račkovskis.
Parduoti bus daug sunkiau
Jis pabrėžė, kad renkantis būstą labai svarbu sau atsakyti, ar galės šeimos nariai gyvenant bute ar kotedže vienodai naudotis aplinkos infrastruktūra, viešuoju transportu, ar bus patogiai pasiekiami darželiai, mokyklos, prekybos centrai, aplinkkeliai. Reikia pasidomėti ir automobilių parkavimo galimybėmis.
NT ekspertas atkreipė dėmesį, kad kotedžai dažniausiai turi bėdą dėl būsto likvidumo ir kainos.
„Kotedžas tai kaip mažas namas ir jį įsigyjant dalyvauja daug emocijų, nes norisi įrengti tik sau, nemąstant apie jo vietą ir pardavimą. Dėl to būna investuojama per didelė suma į apdailą, šildymą, vėdinimą, kiemo gerbūvį ir t.t., kuriuos įvertins maža dalis pirkėjų, vadinasi ir paklausa bus nedidelė. Reikia įrenginėti su tokia mintimi, kad vėliau planuojama parduoti, ką daugelis daro įsigydami butą, nes butų ir kotedžų paklausos skiriasi 5-6 kartus. Vadinasi butą jūs parduosite visada lengviau, bet kotedžą parduodant kartu su emocija, uždirbsite daugiau“, – apie perspektyvas papasakojo V. Račkovskis.
Kotedžus pardavinėja be jokios apdailos
NT bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas pastebėjo, kad kotedžą yra pigiau pastatyti ir priduoti, todėl kvadratinio metro kaina yra mažesnė nei buto.
Visgi, anot jo, kotedžų rinkoje vystytojai mėgsta pagudrauti ir pardavinėja juos praktiškai be jokios vidaus apdailos. Jeigu butai yra parduodami su pilna daline apdaila, tai kotedžuose dažniausiai tik iš išorės viskas atrodo gražiai – sutvarkytas fasadas, aplinka – o viduje galima rasti juodgrindes ir smėlį.
„Dažniausia kotedžų pardavėjai nesivargina įrenginėti rekuperatorių, šildymo sistemos, nėra nei vidaus pertvarų, laiptų, neišvedžiotos elektros, kanalizacijos, ventiliacijos sistemos. Parduodamuose butuose tai yra savaime suprantamas apdailos lygis. Todėl kotedžai yra tokie pigūs lyginant su butais“, – teigė A. Kudarauskas.
Tame pačiame rajone bus likvidesnis už butą
Ekspertas pastebėjo, kad tame pačiame rajone ir tame pačiame projekte butų ir kotedžų pasirinkimas yra labai mažas. Pasak jo, tokiu atveju vystytojas pradeda konkuruoti pats su savimi ir dažniausiai laimi kotedžai, nes yra daugiau vietos, nuosavos žemės gabalėlis, juos pastatyti yra pigiau ir pardavėjai yra mažiau priekabūs.
Nors renkantis, ką geriau pirkti – butą ar kotedžą – reikia pasverti daug dalykų, A. Kudarauskas lakoniškai siūlo pirmiausia pirkėjui atsakyti sau į klausimą, ar jis moka ir nori kažką pastoviai tvarkyti ir prižiūrėti pats. Jei taip, tuomet verta rinktis kotedžą.
Jei norisi nieko nedaryti ir nesukti galvos dėl savo aplinkos, tuomet geriau rinktis butą. Anot A. Kudarausko, kotedžų nurašyti nereikėtų – tame pačiame rajone jie gali turėti netgi didesnę vertę.
„Jeigu tai yra kotedžas iki 100 kv. metrų, jis bus likvidesnis už panašaus ploto butą tame pačiame rajone, panašioje vietoje“, – sakė NT ekspertas.