Džiaugėsi trejus metus
Kaip pasakoja pats A. Baltrušaitis, botelį Preiloje jis nusipirko visiškai klasikiniu būdu. „Važiuoju aš vieną kartą į Nidą, pamatau tuos namus pastatytus. Nusipirkau juos kaip paprastas pirkėjas. Tiesą sakant, ta suma, už kurią aš pirkau, toli gražu nebuvo mažiausia rinkoje“, – sako pašnekovas ir priduria, kad namus Preiloje anuomet įsigijo už legalias ir deklaruotas savo lėšas.
Anot A. Baltrušaičio, šeimos būstu Preiloje jis džiaugėsi trejus metus, tačiau po minėto laiko prasidėjo dvidešimt metų trukęs teismų maratonas. Kaip sako A. Baltrušaitis, prasidėjusio bylinėjimosi priežastis tokia: „Vieno pieštuko brūkštelėjimu namai pasidarė nelegalūs.“
Vis dėlto, nameliai teisiškai Preilos g. 8B niekada negalėjo iškilti. Kaip nurodoma teismo sprendime, statybų leidimai išduoti nelegaliai, mat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodo, kad niekada nebuvo leidžiama statyti naujas poilsio įstaigas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje.
„Delfi“ pašnekovo pasidomėjo, ar jis, pirkdamas būstą Preiloje, buvo susipažinęs su namo statybą leidžiančiais dokumentais. A. Baltrušaitis teigia, jog tokių dokumentų jis nematė. Pasak pašnekovo, nekilnojamą turtą jis įsigijo kaip bet kuris kitas Lietuvos Respublikos pilietis – pagal notarinę sutartį, o notarai patikrino visus reikiamus dokumentus.
„Kai nusipirkau, viskas buvo galima, namai buvo legalūs, buvo galima urbanistinė statyba. Viena dalis yra stovėjimo aikštelė, kita – trys nameliai, kurie turi tris atskirus šeimininkus“, – komentuoja A. Baltrušaitis.
Pašnekovas priduria, jog po namų pripažinimo nelegaliais viskas klojosi katastrofiškai. Anot A. Baltrušaičio, nuo pat tos akimirkos buvo apribotos jo teisės – jis negalėjo nei parduoti, nei įkeisti, nei remontuoti būsto. „Čia košmaras, kitaip aš to negaliu pavadinti“, – savo išgyvenimais šioje situacijoje dalinasi A. Baltrušaitis.
Pašnekovas sako bandęs sudaryti ir taikos sutartį. „Bandžiau kaip galėjau sudaryti taikos sutartį, bet tos kontoros mane mulkino kaip aklą kačiuką“, – komentuoja pašnekovas.
„Pastatų toje vietoje būti negali“
Teismo sprendimas nugriauti minėtus būstus buvo priimtas jau 2013 metais. Botelių savininkams pastatų nenugriovus, tą įsipareigojo padaryti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
„Statinių griovimas vykdomas remiantis įsiteisėjusiais Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimais. Savininkai pagal teismo sprendimą turėjo pareigą nugriauti statinius, griovimo išlaidas išieškant iš teismo nustatytų asmenų: Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architects Baltic“.
Skolininkams neįvykdžius minėtos pareigos, už pastatų savininkus teisės aktų numatyta tvarka tai privalo padaryti išieškotojas byloje VTPSI“, – rašome VTSPI atsakyme.
Anot VTSPI atstovų, teismai aiškiai nustatė, kad pastatų toje vietoje būti negali.
Vieną pastatų prižiūrėjęs ūkvedys sako, kad savininkai buvo labai draugiški, o per daug metų pastatus jau paslėpė tujos, tad jie nedarkė vaizdo, kaip kad kai kurie teigia. Anot ūkvedžio, Baltrušaičių šeima pateko į itin nemalonią situaciją, nes jau įsigijo įteisintus statinius, dokumentai buvo tvarkingi, viskas užregistruota. O po to sulaukė teismo smūgio.
Neringos meras Darius Jasaitis taip pat piktinasi, kad įstatymai liepia griauti ir pasakoja, esą buvo planuojama, kad pastatai išliks, bus leista įteisinti, tačiau staiga išgirdo, kad teismai ir tarnybos neleis to padaryti.
„Berods, 2000 ar 1999 metais, buvo daromi bendrieji planai, kurie leido čia statyti motelį. Tai atrodė normalu. 2002 metais buvo išduoti statybos leidimai, komisija priėmė statytą. 2013 metais buvo priimtas sprendimas, kad pastatai turi būti nugriauti“, – vardija meras.
Dėl žalos atlyginimo – nežinia
Paklaustas, ar jam bus atlyginta žala už nugriautą nekilnojamą turtą, A. Baltrušaitis sako, jog tai yra didysis klausimas ir kad tai bus puiki proga pasitikrinti, kokioje valstybėje gyvename.
„Aš to namo nestačiau, pirkau už rinkos kainą. Man tik tiek ir tereikia – rinkos kainos. Kad sulauksiu manipuliacijos iš visų tų tarnybų, jau dabar matau. Esu tuo tikras, kad taip ir bus“, – teigia būsto Preiloje savininkas.
Jis priduria, jog jau yra atliktas nekilnojamo turto Preiloje vertinimas, būtent tokią sumą A. Baltrušaitis tikėtųsi atgauti. „Plius aš prašysiu ir neturtinės žalos atlyginimo“, – priduria pašnekovas. Jis papildo, jog turto žalos atlyginimo jis bandė prašyti dar prieš pastatų griovimą, tačiau dėl to bus tariamasi ateityje.
„Visa tragedija jau įvyko. Dabar mes turėsime gražų pasitikrinimą Lietuvos teismo, todėl kad turto žalos dydis žinomas, kaltosios pusės žinomos, ir dabar klausimas, kiek metų tai (susitarimas dėl žalos atlyginimo – aut. past.) užtruks. Tai ar įsivaizduojate, ką reiškia dar penki metai diskusijų po to, kai žala jau yra įvykusi? Tai čia baisu“, – mintimis dalinasi pašnekovas.
Baigdamas kalbėti apie griaunamus šeimos namus Preiloje, A. Baltrušaitis apibendrina: „Tai – katastrofa.“
Botelius nugriauti buvo suplanuota šių metu rugsėjo 17 dieną.
