Įmonių grupės „Eika“ duomenimis, šių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilniaus mikrorajonas Pilaitė tapo vienu populiariausiu sostinės gyventojų pasirinkimu. Skelbiama, jog minėtu laikotarpiu čia nupirkti 78 naujos statybos būstai. Šiuo skaičiumi Pilaitė nusileido keturiems mikrorajonams: Lazdynėliams, Šnipiškėms, Naujamiesčiui ir Bajorams.
Remiantis minėtos įmonės duomenimis, šių metų pirmąjį ir antrą ketvirtį naujos statybos būstų visai neparduota Santariškėse, Jeruzalėje ir Šeškinėje, iki 10 būstų parduota Antakalnyje, Užupyje ir Žvėryne.
Nors Pilaitė tapo penkta pagal populiarumą, šįkart Delfi Būstas kartu su senesnį Vilniaus bendrąjį planą kūrusiu urbanistu Sauliumi Motieka nusprendė panagrinėti būtent šį mikrorajoną. Domėjomės, kas anksčiau buvo Pilaitės teritorijoje, kodėl šiandien čia nauji būstai – vieni perkamiausių ir kokius Pilaitės šiandieninius trūkumus mato urbanistas.
Kaimai virto vienu populiariausių sostinės rajonu
Kaip pasakoja urbanistas S. Motieka, anksčiau dabartinės Pilaitės teritorijoje, kaip ir kituose šiandien užstatytuose rajonuose, buvo kaimai. Pasak urbanisto, minėto mikrorajono teritorijoje buvo kaimas, pavadinimu Ąžuolynė, vėliau jis pervadintas Sudervėle, galiausiai jam atiteko Pilaitės vardas.
S. Motiekos teigimu, Pilaitė, kaip Vilniaus gyvenamasis rajonas, buvo pradėta projektuoti 1986 metais. Tuo metu jau buvo suprojektuoti tokie rajonai kaip Karoliniškės, Viršuliškės, Lazdynai, o noras plėsti Vilnių niekur nedingo.
„Reikėjo kažkur sutalpinti Vilniaus gyventojus, todėl buvo pradėta projektuoti Pilaitė“, – prisimena urbanistas.
Jis priduria, jog pagal pirminį planą Pilaitėje turėjo gyventi apie 80 tūkst. žmonių. Pašnekovas primena, jog anksčiau vienam žmogui mikrorajone turėjo būti skirta 12 kv. metrų, o jei buvo norima registruoti gyvenamąją vietą – 18 kv. metrų. Kitaip tariant, pagal tokią formulę buvo skaičiuojama, kiek žmonių galėtų gyventi mikrorajone.
Tiesa, S. Motieka primena, jog kaimuose, kurių teritorijoje buvo projektuota Pilaitė, buvo įsikūrę ir tų kaimų gyventojai. Pasak urbanisto, pradėjus projektuoti minėtą mikrorajoną, seniesiems gyventojams buvo suteikti butai, o jų trobelės nugriautos.
„Nebuvo jokių ceremonijų – gyventojams būdavo suteikiami butai, ko jie ir laukdavo“, – pasakoja pašnekovas.
Trūksta jungčių su miestu
Pasakodamas apie Pilaitės plėtrą, urbanistas prisimena, jog buvo matomas šio mikrorajono potencialas. Kitas dalykas, sako S. Motieka, projektuojant Pilaitę buvo numatyta ir jungtis į Kauno pusę.
„Ankstesniais laikais buvo civilinės gynybos (dabar civilinės saugos) reikalavimai ir Kauno kryptimi buvo numatyti visi evakuacijos keliai. Tuo metu nei vienas projektas nepraeidavo be civilinės gynybos krypties“, – komentuoja urbanistas.
Pašnekovas pastebi, jog senuosiuose Pilaitės projektuose buvo numatyta ne tik Kauno kryptis, bet ir dar trys jungtys su Vilniumi. Anot urbanisto, Pilaitė su sostine buvo susiūta per Ozo gatvės tęsinį, per Buivydiškių tvenkinius ir ties Šiaurine gatve. Dabar, sako urbanistas, visa Pilaitė su miestu jungiasi tik per Pilaitės prospektą.
„Dabar visi Pilaitės gyventojai yra pakabinti ant vienos jungties su miestu – Pilaitės prospekto. <...> Pilaitė prie miesto neprijungta. Per vieną arteriją prijungta tiek daug gyventojų ir tai yra didelė nesąmonė“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas.
S. Motiekos nuomone, kai mikrorajonas su miesto centru turi tik vieną jungtį, atsiranda galybė problemų. Pavyzdžiui, sako urbanistas, Pilaitės gyventojams tenka ilgas valandas praleisti kamščiuose, iš ko kyla ne tik ekonominiai nuostoliai, bet ir sukuriama miesto tarša.
Neišvystytos vietinės funkcijos
Prisimindamas ankstesnį Pilaitės projekto planą, S. Motieka sako, jog minėtame mikrorajone buvo numatytas didelis centras, kuriame turėjo įsikurti vietinės reikšmės paslaugos, sukuriama infrastruktūra. Buvo suprojektuotas didelis paslaugų žiedas, tačiau dabar jo neliko.
„Pilaitė neturi jokios vietinės reikšmės aptarnavimo infrastruktūros. Senuose planuose buvo numatytas didelis centras, vadinasi, visi Pilaitės gyventojai turėjo gauti ten viską, išskyrus, pavyzdžiui, Filharmoniją. Tai būtų buvę logiška“, – sako urbanistas.
Anot pašnekovo, tokiose vietose, kur gyvena ir dirba žmonės, jie turėtų gauti ir kasdienį aptarnavimą. S. Motiekos teigimu, anksčiau ir buvo galvota, jog toks aptarnavimas bus, tačiau laikui bėgant, sako urbanistas, viskas perėjo į užstatymą atskirais sklypais ir naujų būstų statybą, visai negalvojant nei apie bendrą kontekstą, nei apie gyventojų patogumą.
„Dabartinį gausų NT pardavimą Pilaitėje galima paaiškinti tuo, kad anksčiau Pilaitėje buvo pigiausi sklypai, didelės teritorijos. Tai čia kaip pasekmė. Bet kaip aš pastebiu, ten nei aptarnavimo, nei socialinės infrastruktūros nėra“, – įžvalgomis dalinasi S. Motieka.
Tiesa, S. Motieka pastebi ir tai, kad nors šiuo metu kritinė masė gyvena pačioje Pilaitėje, vis dėlto yra ir tokių gyventojų, kurie pro Pilaitę tik pravažiuoja. Pavyzdžiui, tai galėtų būti Sudervės, Rastinėnų ir kitų aplinkinių rajonų gyventojai. Tačiau urbanisto nuomone, tokie tranzuojantys gyventojai tik dar labiau užkemša vieną vienintelę Pilaitės jungtį su miestu – Pilaitės prospektą.
„Jei dar daugiau plėsis periferinė miesto dalis ir jei nebus ieškoma susisiekimo su miestu, kuo toliau, tuo bus blogiau, bet apie tai gi niekas negalvoja“, – sako S. Motieka.
Galiausiai, paklaustas, ar Pilaitė dar turi potencialo plėstis, urbanistas patikina, kad didysis šio mikrorajono užstatytmo potencialas jau išnaudotas, tačiau ateityje, tikriausiai, čia dar iškils naujos statybos būstų. Mat, pasak urbanisto, dabar jaučiama agresyvi tendencija keisti paslaugų, sandėliavimo ar kitokias teritorijas į gyvenamąsias.