Specialistų teigimu, pastato išvaizda, estetiniai, funkciniai bei ekonominiai sprendimai turėtų būti itin kruopščiai apgalvoti ne tik prieš projektavimą. Tuo būtina rūpintis nuolatos.
Išmanieji fasadai – estetika ir ekonominiai sprendimai
Sprendžiant statomų pastatų fasadų apdailos klausimus, neretai mąstoma apie tai, kad pastato rūbas turi būti ne tik šiuolaikiškas, bet ir lengvai eksploatuojamas. Siekiama, kad fasado apdaila būtų praktiška, ilgalaikė, suteikianti galimybių formuoti pastato vientisumą su aplinka, o kartu išsiskirti unikalumu. Šie uždaviniai verčia ieškoti lanksčių ir universalių fasado apdailos sistemų, leidžiančių pritaikyti didelio spektro sprendimus. Vienas jų – išmanieji fasadai.
Išmanieji fasadai Lietuvoje minimi gana retai, o Europoje ir visame pasaulyje jie vis populiarėja. Išmaniaisiais laikomi fasadai, galintys prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir prisidedantys prie elektros energijos, skirtos pastatui šildyti, apšviesti ir jo orui kondicionuoti, taupymo. Tokie fasadai leidžia pastato viduje sukurti maksimalų komfortą. Atsižvelgdami į oro sąlygas jie gali keisti formą, todėl juos projektuojant galima pasirinkti originalesnių architektūrinių išraiškų.
Tokių fasadų langų žaliuzės neretai reaguoja į saulės šviesos intensyvumą, pavyzdžiui, jos gali užsiverdamos pakeisti šviesos kampą patalpose, kai jose pernelyg šviesu. Specialistai išmaniesiems fasadams priskiria ir dvigubus, vėdinamuosius bei žaliuosius fasadus, kurie neabejotinai padeda kurti patalpų vidaus komfortą, sumažinti pastato eksploatacijos sąnaudas ir formuoti išskirtinę dinamišką pastato raišką.
Vis dėlto, nepaisant inovatyvmo ir autentiškumo aspektų, verta susimąstyti, ar Lietuva pasirengusi tokiais fasadais tinkamai pasirūpinti? Juk svarbus ne tik interaktyvių (ar bet kurių kitų) fasadų projektavimas bei įrengimas. Pasirūpinti jų eksploataciniais aspektais taip pat yra kritiškai svarbu.
Svarbu nuolat prižiūrėti
Specialistų teigimu, itin svarbu fasado gamybai pasirinkti tinkamas medžiagas, nes nuo to priklauso pirminės išvaizdos išsaugojimo trukmė. Pavyzdžiui, jei bus pasirinktos medinės dailylentės, reikės labai kruopščios nuolatinės priežiūros ir jos nebus tokios ilgalaikės, kaip kitos medžiagos.
Kitų medžiagų fasadams taip pat rekomenduojama speciali priežiūra. Fasadines aliuminio plokštes siūloma valyti bent kartą per metus, o siekiant, kad tokių plokščių paviršius išliktų lygus ir eksploatacija truktų visą numatytą laikotarpį, būtina kruopščiai nuvalyti susikaupusius teršalus bei kitas kenksmingas medžiagas.
Dažna problema, su kuria susiduria pastatų savininkai, – fasado pažaliavimas, kurio atsiradimą lemia grybelių ar samanų vystymasis. Norėdami to išvengti, jau prieš rengiant objekto projektą, reikia sužinoti ar visos fasadinės apdailos medžiagos atitinka keliamus kokybės reikalavimus, ar savo sudėtyje turi specialių apsauginių elementų. Siekiant, jog fasadas pirminę išvaizdą išsaugotų kiek įmanoma ilgiau, reikia nuolatos reikia rūpintis fasadinių sistemų priežiūra.
Ar tinkamų apdailos medžiagų užtenka
Įsirengus naują tinkuotą fasadą, neretai neišvengiama problemų – sienos trūkinėja, apsilupa, o kartais net pradeda žaliuoti. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nebūtina iš karto galvoti apie kitus apdailos būdus, mat problemos neretai kyla ne dėl pačios medžiagos kokybės, o dėl netinkamo įrengimo, neefektyvios priežiūros, ar net dėl nuolat kintančio Lietuvos klimato.
Reikia prisiminti, kad pastatų išorei kenkia gausūs krituliai, oro tarša bei UV spinduliai, paspartinantys fasadų samanojimą bei lupimąsi. Be to, kenkia ir ant fasadų besikaupiančios dulkės, suodžiai, druskos ir pelėsis (šis itin kenksmingas ir sveikatai).
Dažniausiai fasadų problemų atsiranda dėl kelių priežasčių. Viena jų – prastas įrengimas ar parinktas netinkamas tinkas, turintis didžiausią įtaką fasado pažeidimams. Kita priežastis – šviesos trūkumas, prailginantis drėgmės laikymąsi ant fasado paviršiaus ir dėl to skatinantis mikroorganizmų (dumblių arba pelėsinio grybelio) atsiradimą. Šviesos gali trūkti dėl per arti stovinčių kitų pastatų, šalia susodintų medžių, vijoklinių augalų.
Ypač dažna problema, dėl kurios fasadai pradeda žaliuoti, – netinkamas vandens nuvedimas nuo stogų, stogelių, balkonų, terasų ar tiesiog palangių. Jei nuvedamas vanduo patenka ant fasado plokštumos, anksčiau ar vėliau išryškėja problemos, nes drėkstantys paviršiai – pagrindinė sąlyga, būtina nepageidautinai gyvybei ant fasado atsirasti.
Mechaninių pažeidimų gali susidaryti dėl įvairių fasado deformacijų. Jų išvengti gana sudėtinga, tačiau išeitis yra – tai kokybiškos apdailos medžiagos, specialios fasadinės sistemos, turinčios unikalią savybę net ir po didesnio pažeidimo padėti fasadui grįžti į pradinę padėtį. Taip ilgam laikui išsaugojama pastato estetinė vertė.
Visgi, jeigu susidūrimo su problemomis išvengti nepavyksta, reikia kuo skubiau kreiptis į fasadų atnaujinimo, remonto specialistus, galinčius padėti eliminuoti žalą, kol ji nepasiekė kritinės ribos. Delsimas – tik paaštrina negatyvią situaciją.
Nesvarbu ar tai išmanieji, ar tradiciniai fasadai, tik kokybiškai atlikti statybos bei montavimo darbai, tinkamai pasirinktos apdailos medžiagos bei reguliari priežiūra gali užtikrinti fasadinių sistemų ilgalaikiškumą. Laiku atliekami valymo, dažymo ar kiti fasadų atnaujinimo darbai padės užtikrinti, kad fasadas būtų ne tik švarus, bet ir mus džiugins ilgą laiką.