Lietuvos banko (LB) duomenimis, per 10 pastarųjų metų Lietuvos namų ūkių finansinis turtas (grynieji pinigai ir indėliai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, pensijų sistemos ir kt.) išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24,9 mlrd. iki 50,4 mlrd. eurų. Pinigų rinkoje tikrai yra, tik reikia priimti teisingus sprendimus, kad jie augtų, o ne mažėtų.
V. Vanagė sako, kad pinigus įdarbinti šiandien yra paprasta. Alternatyvų, kur investuoti, yra nemažai, o indėliai banke, dėl ypač žemų palūkanų ir infliacijos tapo visai nepatrauklūs. Iš kitos pusės, tikrai nereikia tiek žinių, kiek investuojant į akcijas, obligacijas ar fondus, o svarbiausia – užtenka to šimto eurų, kad būtų galima pradėti investuoti ir iš to uždirbti.
„NT visais laikais buvo patraukli investicija, bet investuoti jį perkant yra sudėtinga ir reikalauja didelių lėšų. Tuo tarpu sutelktinio investavimo platformose, kur verslui, plėtojančiam NT projektą, finansavimą suteikia daugybė žmonių, investuoti galima paprastai, mažomis sumomis, o palūkanas atsiimti galima gan greitai – jos išmokamos dalimis per projekto įgyvendinimo laikotarpį, dažniausiai, kas mėnesį arba ketvirtį.
Norinčius investuoti per sutelktinio investavimo platformas ekspertė kviečia šiek tiek pasidomėti apie šią alternatyvią investavimo kryptį. Lietuvoje ji – dar nauja, nors pasaulyje skaičiuoja jau daugiau nei dešimtmetį, todėl informacijos apie tai internete – ir lietuvių, ir kitomis kalbomis – netrūksta. O toliau tereikia laikytis 5 nesudėtingų žingsnių sekos ir pradėti investuotojo karjerą.
1. Kaip pasirinkti patikimą sutelktinio investavimo platformą?
Rinkitės tik licencijuotą platformą. Lietuvoje platformų veiklą prižiūri ir reguliuoja Lietuvos bankas. Tai garantuos, kad jos veikla yra stebima, ji privalo laikytis griežtų centrinio banko nustatytų procedūrų ir Sutelktinio finansavimo įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti reiklią projektų atranką bei visomis numatytomis priemonėmis garantuoti investicijų saugumą.
Licencijuotų ir teisėtai veikiančių platformų sąrašą galima rasti ČIA.
Visos platformos privalo skelbti tam tikrą statistiką, pvz., apie projektus, kurių savininkai nevykdo įsipareigojimų investuotojams, todėl verta apsilankyti platformų interneto svetainėse ir susipažinti su ten pateikiama informacija. Taip pat šią informaciją pateikti įpareigoja LB ir pats ją savo svetainėje viešina kiekvieną pusmetį (https://www.lb.lt/lt/apzvalgos-ir-leidiniai/category.39/series.3914). Ten galima rasti daug įdomios statistikos apie kiekvienos platformos galimybes ir veiklą.
2. Kaip pasiskaičiuoti optimalų investicijos dydį?
Investuojant sutelktinio investavimo platformose sumos dydis apribotas labai mažai – pradėti galima ir nuo 100 Eur. Net ir tiek investavus, o per ilgesnį laiką investuojant gautas palūkanas ar didinant sumą, galima sukaupti išties nemenką kapitalą, nes investuojama suma nuolatos augs.
Dauguma asmeninių finansų konsultantų taip ir pataria: negalvokite, kad taupyti ar investuoti verta tik dideles sumas – reikia pradėti nedideliais žingsneliais ir sistemingai tęsti. Tada galima tikėtis išties gero rezultato, o turimi pinigai nenuvertės, kaip dedant juos į taupyklę.
Žinoma, kuo daugiau investuosite, tuo daugiau ir uždirbsite. Tačiau investuojant didesnę sumą, kad padidintumėte savo investicijos saugumą, verta ją paskirstyti į kelis skirtingus projektus – diversifikuoti.
3. Kaip diversifikuoti investicijų portfelį?
Kad ir kokia saugi būtų sistema, visada egzistuoja nesėkmės tikimybė – kad ir labai nedidelė. Skaidant didesnę investuojamą sumą reikėtų pasirinkti skirtingus projektus, kad išaugus rizikai neprarastumėte visų investuotų pinigų.
Svarbiausia, kaip sakoma, nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje: investuoti į skirtingus projektus, skirtinguose miestuose, rinktis skirtingus plėtotojus, derinti aukštesnę riziką su didesnėmis palūkanomis ir mažesnę riziką su žemesniu pelningumu.
Labai atidžiai žiūrėti reikia ir į projektų užtikrinimo priemones.
4. Kaip pasirinkti geriausius projektus?
Investavimas į NT yra pakankamai patikimas, nes investuotojams siūlomos garantijos – įkeistas finansuojamas nekilnojamasis turtas – ir patys platformų operatoriai įsipareigoja kruopščiai atrinkti projektus ir kitomis priemonėmis apsaugoti investuotojų lėšas. Šiuo metu rizikos lygis rinkoje yra pakankamai žemas, pradelstų grąžinti paskolų lygis – minimalus.
Taip yra todėl, kad vertiname investuotojų pasitikėjimą ir keliame aukštus reikalavimus projektų kokybei, užtikrinimo priemonėms (įkeičiamam turtui), kruopščiai tikriname pačias įmones, ketinančias skolintis platformoje ir jų pateikiamus dokumentus.
O renkantis projektą reikia atkreipti dėmesį į šiuos kelis aspektus: projekto reitingą, jo aprašymo detalumą, įkeičiamo turto vertę ir likvidumą bei LTV rodiklį.
Projektų rizika vertinama remiantis įstatymu, vidiniu projekto ir projekto savininko vertinimo algoritmu, kurio rezultatas leidžia priskirti projektui rizikingumo reitingą (A+, A, A-, B+, B, B-, C+, C, C-, D). Vidinis algoritmas skaičiuojamas remiantis informacija iš įvairių oficialių šaltinių bei profesionalių vidinių analitikų pagalba.
Taip pat visiems patariu atidžiai perskaityti projekto aprašymą: ar pateikiama pakankamai informacijos? Ar projekto koncepcija – išsami ir patraukli potencialiems jo pirkėjams? Jei pateikiami visi aktualūs dokumentai, projekto vizualizacijos, realizavimo planai ir trukmės, projektas turėtų būti sėkmingai įgyvendintas.
Projekto LTV (angl. Loan-to-value) rodiklis yra paskolos ir turto vertės santykis. Jis rodo, kiek procentų įkeisto nekilnojamojo turto sudaro paskola. Tad jeigu paskolos gavėjas siekia sutelkti 70 tūkst. eurų, tai jo įkeistas nekilnojamasis turtas investuotojams turi būti bent 100 tūkst., tokiu atveju LTV bus 70%. Kuo mažesnis LTV procentas – tuo geriau, nes tai reiškia, kad daugiau nekilnojamojo turto įkeista investuotojams.
Rekomenduojama investuoti į tuos projektus, kurių NT jums bus įkeičiamas pirmine hipoteka. Ką tai reiškia? Projekto turtas, kaip garantija, gali būti įkeistas pirmine arba antrine hipoteka. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad pirminė hipoteka garantuoja jums, kaip investuotojui, teisę pirmiesiems pretenduoti į nekilnojamąjį turtą, jeigu projektas nepavyktų. O jei turtas jums bus įkeistas antrine hipoteka, eilėje susigrąžinti investicijas jūs stosite po tų investuotojų (ar kreditorių), kuriems buvo įkeista pirmine hipoteka. Todėl atsiranda rizika, kad NT arba už jo pardavimą gautų pinigų sumos neužteks grąžinti investicijoms.
5. Ką reikia žinoti ir pasiruošti prieš pradedant?
Prieš pradedant investuoti, pirmiausia, reikia nuspręsti, kokio tikslo siekiate: galite toleruoti didesnę riziką, bet tikitės daugiau uždirbti ar norite pelną kaupti lėčiau, tačiau norite žemesnės rizikos investicijų?
Dauguma platformų savo interneto svetainėse pradedantiems investuotojams pateikia klausimynus, kuriuos jie turi užpildyti, kad suprastų savo lūkesčius ir galimybes bei priimtų teisingus sprendimus.
Na, o pačiai registracijai tereikės el. pašto adreso ir vardo bei pavardės. Tam, kad galėtumėte pradėti investuoti, bus reikalinga kliento identifikacija ir išsamesni duomenys: asmens dokumentas arba PaySera sąskaita.
Visos platformos vadovaujasi duomenų apsaugos teisės aktais, todėl Jūsų duomenys bus saugūs. Taip pat bendradarbiaujama su partneriais, kurie užtikrina transakcijų ir informacijos saugumą.
Taigi, nuo ko pradėti?
Viskas paprasta: pasidomėkite sutelktinio investavimo sritimi, išsiaiškinkite, kokios sutelktinio investavimo platformos veikia Lietuvoje ir surinkite prieinamą informaciją apie juos. To pakaks pradžiai.
Pasirinkę platformą, joje užsiregistruokite – tada matysite visą informaciją apie pabaigtus ir šiuo metu aktyvius projektus. Išanalizuokite projektus ir pasirinkite patraukliausius. Tada apsispręskite, kokias sumas bei į kuriuos projektus investuosite.