Pažangus miestas moderniam gyvenimui
Alytaus miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Bartusevičienė džiaugėsi, kad jau kūrybinių dirbtuvių pradžioje Alytaus savivaldybei buvo pristatyti puikūs Alytaus širdyje esančio Jaunimo parko atnaujinimo sprendiniai, neatpažįstamai pakeisiantys miesto veidą ir padėsiantys išspręsti įsisenėjusias miesto problemas.
„Atnaujinamos vietos turi tiesioginę įtaką miesto įvaizdžiui, jo patrauklumui, taip pat jos svarbios kuriant teigiamą investicinę atmosferą, didinant jaunimo užimtumą, gerinant gyvenamąją aplinką jaunoms šeimoms“, – sakė Vytautas Grigaravičius, Alytaus miesto savivaldybės meras, prieš pateikiant savivaldybės teritorijas projekte dalyvaujantiems studentams.
Su išsakytoms mintims sutiko ir Anykščių r. savivaldybės atstovai, kūrybinių dirbtuvių renginyje teigę, kad viešosios erdvės ir jų kokybė yra tiesiogiai susijusios su galimybėmis išpildyti vietos gyventojų kultūrinius, laisvalaikio, sporto ir rekreacijos poreikius. Netikėtų architektūrinių formų atradimas ar teritorijų įveiklinimas miesto erdvėse formuoja naują anykštėnų gyvenimo būdą.
Tikslas – ekonomiškai naudingas, jaukus miestas
Architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Saulius Pamerneckis, sveikindamas į kūrybines dirbtuves Vilniuje susirinkusiuosius, atskleidė, ko reikia, kad galima būtų sukurti efektyviai veikiančias viešąsias erdves.
„Per 20 metų šioje srityje supratau, kad jaukumas, patogumas, gėris ir grožis, kuriuos žmogus suvokia netiesiogiai, yra iš tikrųjų apskaičiuojami ir pamatuojamai dalykai. Jaukumas atsiranda, jeigu teisingai sudėliojamos dedamosios. Formavimas pastato erdvėje ir erdvės pastate yra esminiai jaukumo elementai. Pavyzdžiui, vaikšto žmogus senamiestyje ir pasakoja, kaip jam jauku ten būti. Juk jis nesusimąsto, kad jaukumas – tai pločio, aukščio ir kitų matematinių statinių dydžių santykis, kuris fiziologiškai priimtinas žmogui. Svarbu ir medžiagos, technologijos, bet pirminis pradas yra apskaičiuojami ir suformuojami pastatų bei viešųjų erdvių masteliai“, – sakė S. Pamerneckis, kviesdamas skirtingų profesijų atstovus rasti bendrąjį vardiklį.
Įmonės „COWI Lietuva“ projektų vadovas Vytautas Pajaujis paragino visus susirinkusiuosius kurti pažangius ir darnius Lietuvos miestus. Pranešėjas priminė, kad bendras rezultatas, kurio siekiama su projekto finišu, privalo būti apibrėžtas dar kūrybos proceso pradžioje.
Laimingi žmonės – kelias į klestintį miestą
Kūrybinių dirbtuvių metu buvo dar kartą pasidžiaugta, kad „Išmaniojo miesto“ idėjos, partnerių produktai ir paslaugos sutampa su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos siekiais: užtikrinti ne tik šalies visų regionų plėtrą, pažangių miestų kūrimą, bet ir suderinti įvairias regionuose vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Kaip teigia projekto sumanytoja Ignė Dutova – bet kuris Lietuvos miestas gali būti ir tvarus, ir ekonomiškai klestintis, ir pažangus, ir kompaktiškas. Tik keistis reikia pradėti nuo savęs.
Tai jau penktasis nacionalinio konkurso „Išmanusis miestas“ etapas, šiemet subūręs net 22 komandas iš Klaipėdos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, VGTU, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos. Architektai, dizaineriai, inžinieriai kuria koncepcijas Alytaus m., Anykščių r., Skuodo r., Visagino bei Tauragės r. savivaldybėms.
Kūrybinių dirbtuvių metu savivaldybės supažindino jaunuosius specialistus su teritorijomis, o projekto partneriai džiaugėsi, kad gali pasiūlyti sprendimus bet kokioms kūrėjų vizijoms realizuoti. „Galima įgyvendinti beveik viską, o gal net, išdrįsiu pasakyti, kad viską, jeigu turite viziją“, – sakė jie.
Kuriame savo miestą
Panašu, kad idėjų ir vizijų netrūksta. Neretai „Išmaniojo miesto“ teritorijų projektų koncepcijos kuriamos kaip studentų kursiniai, baigiamieji bakalauro ir magistrantūros darbai. Projekto organizatoriai išduoda, kad studentai renkasi kurti savo gimtuosius miestus. Žinodamas pasirinkto miesto specifiką, jaunas specialistas pasiūlo netradicinių idėjų pluoštą, kuris jo galvoje brendo ir augo ne kelias savaites, mėnesius, o net kelerius metus, vaikštant pasirinkto miesto gatvėmis.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, Kaune sveikindamas kūrybinių dirbtuvių dalyvius pabrėžė, kad išmanūs miestai – šią dieną ypatingai aktualūs. Viena, Kopenhaga, Vankuveris – pripažinti geriausiais gyventi miestais, bet A. Jurelionis pabrėžė, nors tai ir tolimi pavyzdžiai, bet Lietuvą padaryti išmania – labai nesunku. O būtent tai įgyvendinti ir gali studentai – projekto „Išmanusis miestas V“ dalyviai. Linkėdamas nebijoti eksperimentuoti, dekanas visiems linkėjo gerų rezultatų.
Architektė Gražina Janulytė-Bernotienė, viešėdama kūrybinėse dirbtuvėse džiaugėsi jaunų žmonių noru kurti gražesnę Lietuvą ir minėjo, kad būtent vaizduotė ir žinios, padės studentams sukurti ateitį.
Inovatyvių, darnių šalies regionų koncepcijas išvysime jau šį birželį. Projektai bus vertinami atskirose kategorijose pagal pateiktas temas. Kiekvienoje kategorijoje bus renkamas nugalėtojas, išsiskiriantis iš visų darbų savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendinių pagrįstumu. Taip pat: teritorijos, pastato ar komplekso urbanistinės ir architektūrinės vizijos (idėjos) kokybė; išmaniųjų technologijų pritaikymas ir jų ekonominis pagrįstumas; savivaldybių poreikių išpildymas, energinis efektyvumas.