Kelis mėnesius – išgalvotos istorijos
„Dėl ištaigingo ir brangaus buto nuomos prestižiniame Vilniaus Užupio rajone į mūsų agentūrą besikreipusi moteris Vilija (vardas pakeistas) atrodė tikrai solidžiai, atvyko su dviem mažamečiais vaikais, teigė turinti deimantų parduotuvę. Kadangi tiek mums, tiek būsto savininkei tuomet viskas atrodė gerai, lengvai radome bendrą kalbą su nuomininke, pasirašėme sutartį. Moteris sumokėjo depozitą ir kartu su vaikais įsikraustė gyventi. Deja, mes neturime teisės prisijungti prie gyventojų registro ir patikrinti duomenų žmonių, norinčių išsinuomoti būstą“, – apie liūdnai prasidėjusios istorijos pradžią pasakojo „Capital“ nekilnojamo turto brokerė Karina Paulauskaitė.
Kai atėjo sekančio mėnesio pradžia ir reikėjo sumokėti nuomos bei komunalinius mokesčius, prasidėjo nesklandumai. Nuomininkė ėmė vengti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytą nuomos sutartį. Būsto nuomos sutartimi moteris įsipareigojo tinkamai naudoti butą ir požeminę parkavimosi vietą, laikyti juos geros būklės, naudoti tvarkingai ir rūpestingai. Būsto savininkei kreipiantis dėl nuomos mokesčio ir kompensacijos už komunalines išlaidas, nuomininkė Vilija kiekvieną mėnesį sugalvodavo įvairiausius pasiteisinimus – kažkur išvykdavo, susirgdavo, išsiskyrė su vyru, galiausiai, atsidūrė ligoninėje. Kadangi pati išgyveno skaudžias skyrybas, savininkė tikėjo, suprato ir kantriai laukė, kol bus pradėti vykdyti įsipareigojimai.
Tačiau situacija nesikeitė ir įgavo vis daugiau neigiamų spalvų, todėl iš pradžių norėjusi pagelbėti į bėdų liūną pakliuvusiai moteriai, vėliau savininkė nebetikėjo melais. Praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams pradėjo įtarti, kad kažkas negerai ir, prašydama pagalbos, kreipėsi į nekilnojamo turto brokerę. Ji nukreipė į advokatus, patarusius imtis oficialių priemonių ir kreiptis į nuomininkę dėl iškeldinimo.
Pasak būsto nuomos sutartį padėjusios sudaryti brokerės K. Paulauskaitės, prabangų butą išnuomojusi moteris buvo šokiruota po kelių mėnesių apsilankiusi bute. Išvydo padarytą žalą – sugadintą turtą, sulaužytus baldus, pavogtus daiktus. Galiausiai, konfliktas įgijo pagreitį ir pasiekė teismą, kur padaryta žala įvertinta daugiau nei 7 tūkst. eurų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo viešai paskelbtoje civilinės bylos dėl skolos priteisimo nutartyje teigiama, kad teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovei būsto savininkei buvo priteista skola, delspinigiai, žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė į teismą neatvyko, todėl sprendimas buvo priimtas už akių.
Būtina imtis prevencinių priemonių
Svetlana Naumčik, advokatų profesinės bendrijos iLAW asocijuota partnerė perspėja, kad daugeliu atvejų neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo nepatikimų nuomininkų. „Žinoma, yra tam tikros išankstinės apsaugos priemonės – jeigu nuomininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis, galima patikrinti Nekilnojamo turto registrą, pasižiūrėti, ar nėra pradėta jokių bylų prieš būstą norintį išsinuomoti asmenį. Verta patikrinti ir interneto paieškos svetaines, pavyzdžiui, „Google“, – pasakoja S. Naumčik. Tiesa, kol kas priėjimą prie Nekilnojamo turto registrų ir pradėtų bylų prieš fizinius asmenis turi tik įgalioti specialistai.
Teisininkė akcentuoja, kad itin svarbi ir tinkamai parengta būsto nuomos sutartis. Tarp būsto savininko ir nuomininko sudaromoje sutartyje reikėtų numatyti atsakomybę už jos pažeidimą. Turėtų būti užfiksuota, kokios būklės turtas buvo atiduotas nuomai. Susidūrus su nesklandumais tampa paprasčiau nustatyti ir įrodyti butui padarytą žalą. Taip pat būtina nurodyti, kaip naudotis gyvenamuoju būstu ar kitos paskirties patalpomis. Jeigu nuomininkas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos arba ją deklaravęs užsienyje – sutartis yra vienintelė apsaugos priemonė.