Apklausą inicijavusios bendrovės „Rockwool“ ekspertų teigimu, problemų įvairovė sufleruoja, kad vieningo ir vienodo jų sprendimo recepto nėra.
„Pirmiausiai, pats būsto tipas ir jo įrengimas gali lemti standartines problemas: šaltį, drėgmę, pelėsį. Lietuvoje įjungtas centrinis šildymas, o senesnės statybos daugiabučiuose individualiai reguliuoti būsto temperatūros nėra galimybės, todėl paprastai šildosi visi ir neakcentuoja šaltų sienų ar grindų. Užstatymo tankumo bei gamybos išplėtojimo, transporto intensyvumas taip pat lemia gyvenimo bei poilsio kokybę“, – teigia „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
Miestuose nuo šalčio pabėgti lengviau
Apklausos duomenimis, žiemos šalčiams geriausiai pasiruošę penki didieji šalies miestai. Sostinėje nuo šaltų išorinių sienų kenčia 26,1 proc. gyventojų, o nuo šaltų grindų – 24,4 proc. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šie skaičiai atitinkamai 21,3 ir 18,7 proc.
Tuo tarpu mažesniuose miestuose bei kaimuose šilumos ilgisi gerokai didesnė dalis gyventojų: nuo šaltų sienų kenčia 34 proc. miestelėnų ir 33,5 proc. kaimo gyventojų, nuo šaltų grindų 30,2 proc. mažesnių miestų gyventojų ir net 38,8 proc. regionuose gyvenančių lietuvių.
„Miestuose grindų ir sienų šaltumas nėra tokia opi problema, nes jei gyvenate daugiabutyje, tai žemiau esantis butas iš dalies sušildo ir jūsų grindis. Todėl tikėtina, jog tik pirmo aukšto butuose, kurie ribojasi su rūsiais, gali kilti papildomų rūpesčių. Panašiai ir su sienomis, už kurių dažniausiai yra kaimynai, o visi butai – šildomi“, – sako A. Buska.
Anot jo, šilumos problemos, kaip ir didžioji dauguma gyvenamuosiuose pastatuose kylančių nepatogumų, dažniausiai kyla dėl nekokybiškos buto ar namo izoliacijos nuo aplinkos – būtent ji praleidžia šilumą į išorę.
Sostinei – savos problemos
Tuo tarpu sostinės iššūkis – pelėsis, kuris erzina net 40 proc. vilniečių, kai likusioje šalies dalyje jį mini nuo 21 iki 31 proc. gyventojų.
„Pelėsio atvejų stipriai padaugėja pakeitus pastatų langus į plastikinius ir ignoruojant būtinybę reguliariai vėdinti būstą. Taip pat jis gali pradėti varginti užsandarinus būstą nekvėpuojančiomis sintetinėmis medžiagomis, sukuriančiomis šiltnamio efektą. Sukūrus pernelyg izoliuotą aplinką namų sienos „nekvėpuoja“, sąlygos pelėsiui tampa gerokai palankesnės ir jis natūraliai formuojasi tose buto vietose, kur temperatūra žemiausia, o oras – drėgniausias“, – aiškina A. Buska.
Be pelėsio sostinė išsiskiria natūralios šviesos trūkumu: 24,4 proc. Vilniuje ir nuo 10,6 iki 11,7 proc. likusioje šalies dalyje, taip pat pernelyg drėgnu patalpų oru: 18,9 proc. Vilniuje ir tarp 12,2 ir 12,5 proc. kituose miestuose bei regionuose.
Transportas – pagrindinis triukšmo šaltinis
Vilniuje nepageidaujamas triukšmas trukdo lygiai penktadaliui, mažesniuose miestuose ir kaimuose atitinkamai 29,8 proc. ir 20,9 proc. gyventojų, o štai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje triukšmas diskomfortą kelia net 41,3 proc. žmonių.
A. Buska svarsto, jog miestuose šią problemą sukelia didesni transporto srautai.
„Vilniaus centras kasdien sutraukia daugybę žmonių, kuria čia dirba, mokosi, studijuoja ar tiesiog atvažiuoja praleisti laiko. Tačiau didžiuliai miegamieji rajonai yra „atkirsti“ nuo didelių eismo srautų arba eismas ten nėra intensyvus. Savo ruožtu Kaunas ir Panevėžys pasižymi labai dideliu tranzitu, Klaipėda, priešingai nei Vilnius, yra pakankamai rami centre, tačiau triukšminga gyvenantiems prie uosto. Tas pats galioja ir kai kuriems mažesniems miestams – juose nėra tiek apvažiavimų ar aplinkkelių, tad žmonės kenčia nuo triukšmo“, – teigia ekspertas.
„Vilmorus“ apklausa atlikta pernai spalio 6-15 dienomis, joje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų.