Kokie pokyčiai ateina į statybos rinką, pranešime spaudai pasakoja Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, „Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis ir Mindaugas Malinauskas, sertifikuoto A+ klasės namo savininkas bei tinklaraščio „A+ namas“ autorius. O daugiau naudingos informacijos bus galima atrasti jau balandžio 25-28 d. „Litexpo“ parodoje RESTA – tai didžiausia Baltijos šalyse statybų paroda, skirta visiems statantiems, remontuojantiems ir renovuojantiems.
Kokie pokyčiai laukia
M. Malinauskas pats bando praktiškai tobulinti savo namą ir ieškoti sąnaudų mažinančių sprendimų. Pasak jo, 2021 metai bus lūžio metai. Jau nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje bus privalomi A++ arba energijos beveik nevartojantys pastatai.
„Taigi ateities statiniai jau čia pat – vos 3 metų atstumu. Tokie namai iš esmės niekuo nesiskirs nuo dabar statomų, jie tiesiog turės šiek tiek storesnius namo „kailinius“, geresnius langus ir bus sandaresni, kokybiškiau pastatyti. Taip pat tokie namai privalomai turės rekuperatorių, kuris garantuos kokybišką patalpų orą“, – įžvalgomis dalijasi A+ klasės namo savininkas.
Kitas svarbus 2021 metų namo atributas – fotovoltinė saulės elektrinė. Tai reiškia, kad toks namas pasigamins visą per metus reikalingą elektrą. Pasak M. Malinausko tokiu atveju, tereikės susimokėti už elektros pasaugojimą, tad tokio namo išlaikymas per metus veikiausiai kainuos apie 100 eurų.
Papildomai pakaks susimokėti už šiukšlių išvežimą ir šaltą miesto vandenį, jei nebus vietinio gręžinio. Tinklaraštininkas priduria, kad natūralu, jog tokius namus pasistatyti kainuos brangiau, todėl namų plotai mažės.
Jį papildo R. Skurdenis: „A++ klasės namas privalės didžiąją sunaudojamos energijos dalį gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl paskata prie atsinaujinančios energijos šaltinių įrenginių jungti ir kitas namo sistemos dalis bus labai natūrali. Vis dėlto tai nebus didžiulis pasikeitimas – iš šiandienos perspektyvų ši prievolė galbūt atrodo kaip tam tikras slenkstis, bet iš tiesų rinka jau juda link atsinaujinančios energijos ir išmaniųjų sistemų, todėl po trejų metų lygiai ta pati prievolė jau atrodys visiškai priimtina ir natūrali“, – apie laukiančius pokyčius, nuo kurių nepabėgsime, kalbėjo ekspertas.
Šiuolaikinio namo šildymas per metus turėtų kainuoti 100-150 eurų
M. Malinauskas yra sertifikuoto A+ klasės namo savininkas, kuris savo mintimis šiuolaikinio namo tema dalinasi feisbuko tinklaraštyje „A+ namas“. Statant aukščiausius reikalavimus atitinkantį būstą, M. Malinauskui teko priimti ne vieną sunkų sprendimą. Vienas iš jų – šildymo būdo pasirinkimas.
Savo namui M. Malinauskas nusprendė pasirinkti geoterminį šildymą. Jis pabrėžia, kad labai svarbus dalykas yra tas, kad jo geoterminis siurblys ne tik šildo namą ir ruošia karštą vandenį, bet ir vasarą vėsina namą. Papildomai vėsinimo funkcija kainavo 600 eurų, o per visą vasarą vėsinimas kainuoja apie 10 eurų. Kai lauke būna 33 laipsniai šilumos, Mindaugo name būna 23 laipsniai ir jokių skersvėjų ar kitų nemalonių pojūčių, nes namas yra vėsinamas per grindis. Pagrindinis tokio šildymo būdo minusas – aukšta įrengimo kaina, tačiau perspektyvoje ji atsiperka.
M. Malinauskas sako, kad pirmiausia šiuolaikinis namas turi būti labai pigiai išlaikomas. Jo šildymas per sezoną turi kainuoti apie 100-150 eurų. Šildymas turi būti autonominis, nepriklausomas, komfortiškas. Šiuolaikinio namo jis neįsivaizduoja be priverstinio vėdinimo (rekuperatoriaus). Toks namas taip pat turi būti vėsus vasarą, neperkaisti.
Visos šiuolaikinės namo sistemos turi būti valdomos internetu, o jų priežiūra – minimali. M. Malinausko nuomone, namai turi būti itin komfortiški, todėl šiuolaikinis, 4 asmenų šeimos namas, turėtų būti nedidelis (120-150 kv.m ploto), be garažo, o sutaupyti pinigai galėtų būti skirti protingam namo šiltinimui, geriems langams ir durims, sandarumui garantuoti bei patogioms šildymo sistemos. Vyras pabrėžia, kad namas bus šiuolaikiškas tuomet, jei juo rūpintis tiesiog nereikės.
Išmanūs sprendimai – ir privačiuose, ir daugiabučiuose namuo
Raimundas Skurdenis pastebi, kad vis daugiau žmonių žino, kas iš tikrųjų yra protingas namas, todėl jis mažiau mistifikuojamas, sklando mažiau gandų ir fobijų. Protingas namas tampa ne prabangos dalykas ar turtingųjų žaislas, o su komfortu, gyvenimo kokybe, laiko ir resursų ekonomija siejamas funkcionalumas. Labai gali būti, jog pačios sąvokos „išmanus namas“ ar „protingas namas“ po dešimties metų jau bus išnykusios, nes protingas bus kiekvienas namas. Juk telefonus „išmaniaisiais“ vadiname nebent, kai būtinai reikia rasti sinonimą – šnekamojoje kalboje tai tiesiog yra telefonas.
Šiuo metu pastebima tendencija – iki šiol daugiau individualiuose namuose bei didžiuliuose visuomeniniuose pastatuose diegta automatika keliasi ir į daugiabučius. Taip pat vis daugiau žmonių, statydami namą, apsirūpina bazine protingo namo įranga, kuri vėliau, sulig besikeičiančiais poreikiais, gali būti išplėtota. Taip investuojama ir į būsto ekonominę vertę, jis lėčiau ją praranda.
Pasak R. Skurdenio, tarp aktualiausių funkcijų – galimybė valdyti namus nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, telefonu. Taip pat saugumą užtikrinančios funkcijos bei šildymo, apšvietimo kontrolė. Iš esmės protingas namas apima visas svarbiausias funkcijas: klimato ir šviesos kontrolę, apsaugą, žaliuzių ir garažo vartų, vartų kontrolę.
„Litexpo“ parodoje RESTA lankytojai galės išvysti visas šiuolaikines technologijas, kurios prieinamos jau šiandien ir kurias įprastomis vadinsime už penkių ar dešimties metų. Didžiausia naujovė – balsu valdoma namų sistema.
Lietuviai vis labiau domisi šiuolaikiškais sprendimais
Protingas namas arba pastatų automatika – tai toks būsto funkcionalumas bei gyvenimo komfortas, kurį palengva imame laikyti standartu. Todėl šio sektoriaus plėtra – neišvengiama, o jos greičiai jau labai netolimoje ateityje bus žaibiški. Dėl to jau kurį laiką viešojoje erdvėje vis dažniau susiduriame su naujais terminais Pramonė 4.0 ir Statyba 4.0.
„Pasaulis yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu. Taip kaip pasaulį keitė garo variklio, elektros, kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas, taip jį šiuo metu keičia visuotinis skaitmeninimas, tarpusavyje komunikuojantys ir savarankiškai veikiantys mechanizmai ir sistemos ar milžiniški informacijos kiekiai. Statyba 4.0 yra sudėtinė ketvirtosios pramoninės revoliucijos dalis. Tai geriausiai iliustruoja artimiausius pokyčius, kurie laukia statybos sektoriaus“, – pastebi D. Gedvilas.
Suprantama, kad dideli pokyčiai įsisavinami palaipsniui, vartotojams nėra lengva susigaudyti tarp visų naujųjų technologijų ir sprendimų, iš karto imtis jais naudotis. Tačiau stengtis sekti statybos tendencijas yra būtina.
„Dar vyrauja suvokimas, kad skaitmeninė statyba ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologija yra sutelkta į projektavimą, geometrinį komponentų vaizdavimą, statybą. Retai visapusiškai suprantama BIM ir skaitmeninių duomenų nauda valdant turtą. Todėl tradicinė, jau septintą kartą vyksianti tarptautinė konferencija yra skirta aptarti skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (angl. BIM) metodologijos vystymą Lietuvoje, tarptautines patirtis ir tendencijas. Konferencija yra skirta visiems statybos proceso dalyviams“, – plėsti akiratį kviečia D. Gedvilas.