Nesutaria dėl aukšto
Vilnietė Aušra kartu su savo sūnumi Mariumi būstą jam rinko kurį laiką. Šeima nesutarė, kuriame aukšte vaikinui geriausia įsikurti.
„Kai su 22 m. sūnumi Mariumi rinkome jam būstą, svarstėme apie du variantus tame pačiame pastate. Jei būtų mano valia, aš būčiau pasirinkusi kitą – vien dėl to, kad jo pasirinktas būstas buvo viršutiniame aukšte. Aš apie viršutinį aukštą esu prastos nuomonės, nes tiesiai virš jo yra pastato stogas“, – pasakojo vilnietė.
Tačiau pašnekovės sūnui Mariui įsikurti paskutiniame pastato aukšte buvo privalumas dėl ranka pasiekiamos stogo terasos su žaliosiomis ir laisvalaikio zonomis.
Mantė, į Vilnių atvykusi iš Anykščių, pasakojo, kad jos tėvų reikalavimų sąrašas jos būstui buvo toks: kad nebūtų bendrabučio tipo, senos statybos, pirmas arba paskutinis aukštas. Tačiau, kaip tikino mergina, ji sutiko ne su visomis tėvų sąlygomis.
„Man pirmas aukštas su išėjimu tiesiai į kiemą atrodo visai šaunus variantas. Tėvai šiek tiek baiminasi dėl saugumo, jiems Vilnius – svetimas miestas. Be to, senuose daugiabučiuose būdavo taip: pirmame aukšte per šilta, viršutiniame – per šalta. Tėvai dar tai atsimena, ir jiems sunku paaiškinti, kad naujuose namuose tokių problemų nebebūna, o ir Vilnius yra vis saugesnis miestas“, – sakė Mantė.
Mergina įsikūrė 1990-ųjų statybos namo bute Šeškinėje, pirmame aukšte.
Naujas prieš seną
Iš Marijampolės į sostinę gyventi persikėlusi Diana pasakojo, kad, gimus idėjai įsigyti nuosavą būstą, didžiausiu galvos skausmu tapo svarstymai dėl daugiabučio statybos metų.
„Aš galvojau tik apie naują butą – o tėtis vis siuntė skelbimus senų butų, kuriuose reikėtų viską perdarinėti“, – sakė Diana.
Mergina tęsia, kad jos tėtis pats statė jų namą, todėl ketino ir dukrai įrengti butą.
„Bandžiau jį įtikinti, kad reikia samdyti interjero dizainerį, rodžiau nuotraukas, kuriose – profesionaliai sukurti interjerai. O jis tik „ką čia samdyti, ir aš taip galiu – stalą per vidurį padėti“, – pasakojo mergina, su tėvų pagalba įsigijusi visgi naujos statybos butą Vilniuje, kuriam įrengti ji norėjusi samdyti dizainerį, kad būstas būtų sutvarkytas pagal naujausias tendencijas.
Kaip matyti iš komentarų, tarp jaunų pirkėjų pastebima tendencija, kad jie labiau nori jau įrengto būsto, nes gyvena greitesniu tempu ir labai vertina savo laiką.
„Loftas, kurį pirkau, buvo jau įrengtas, o man tai buvo svarbiausias kriterijus, pagal kurį rinkausi būstą“, – tikino finansinių technologijų srityje dirbanti vilnietė Kristina, kuri visai neseniai taip pat įsigijo savo būstą.
Kita vertus, savo sūnui būstą pirkusi Aušra sakė, kad jiems priimti sprendimą dėl pirkinio padėjo būsto aukštis.
„Mano sūnui buvo svarbus būsto aukštis – jis pats aukštas, todėl lofte jaučiasi jaukiau. Kitas jo reikalavimas – dideli langai ir daug dienos šviesos. Aš žiūrėjau į kiek kitus aspektus: ar patogūs bus antresolės laiptai, kokia būsto investicinė vertė“, – kaip rinko sūnui būstą, prisiminė Aušra.
Loftų projekto „Freiheit“ vadovas Jonas Kėžys tikina, kad naujus mažus būstus ir loftus tėvai su vaikais perka dažnai.
„Pagal loftų pirkėjų grupes, sakyčiau, tėvai ir vaikai yra tokia pat didelė grupė kaip ir perkantieji investicijai kaip antrą būstą“, – sako J. Kėžys.
Tėvams svarbu saugumas ir geras susisiekimas
Su tėvais butus besirinkę naujakuriai pastebėjo, kad skirtingų kartų žmonės skirtingai žiūri į išplanavimą. Nuolat interjero naujoves internete matantys jauni žmonės jau nebeįsivaizduoja, pavyzdžiui, kad virtuvė gali būti maža ir atskira. Pavyzdžiui, Diana prisipažino, kad vienas iš pagrindinių jos reikalavimų buvo su svetaine sujungta virtuvė. Mantė, įsigijusi būstą Šeškinėje, pasakojo taip pat norėjusi bendros virtuvės ir svetainės erdvės, bet jos bute virtuvės perkėlimui reikėtų kapitalinio remonto, kurį kol kas mergina atideda: sienų griovimas, vamzdžių keitimas ir kiti didesni darbai šiuo metu jai per brangūs.
Pašnekovės pastebėjo, kad tėvai, padėdami rinktis, siūlo ilgalaikį požiūrį. Vieni tėvai jau galvoja apie savo vaikų šeimas ir būsto plotą didesniam gyventojų skaičiui, kiti – apie tai, kaip reikės vėliau parduoti ar išnuomoti pirmąjį būstą, treti – apie tai, kaip reikės tvarkytis su finansais ilguoju laikotarpiu.
Nekilnojamojo turto agentūros „Capital Property Group" biuro vadovas, NT brokeris Kęstutis Juozėnas „DELFI Būstas“ tikina, kad tai, kokiame rajone ir kokį būstą tėvai renka vaikams priklauso ir nuo pačių tėvų gyvenamosios vietos. Kalbant apie tendencijas sostinėje, vilniečiai dažniausiai vaikui būsto dairosi arčiau savo namų. Jei tėvai yra iš kitų miestų, tokiu atveju, pasak K. Juozėno, prioritetais tampa būsto kaina, susiekimo infrastruktūra.
„Jei tėvai iš kitų miestų ar rajonų, pagrindiniai reikalavimai yra tokie: butas, kiek įmanoma pagal biudžetą, turi būti kuo naujesnės statybos, patogus viešasis susisiekimas ir, žinoma, pirmenybė jau įrengtiems butams, kad nebereikėtų papildomų investicijų. Daug dėmesio taip pat skiriama nusikalstamumo statistikai tame mikrorajone ir vaiko saugumui“, – pasakoja NT brokeris.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai, jeigu vaiko ir tėvų nuomonės sutampa dėl konkretaus būsto pirkimo, tuomet vaiko norai išpildomi. Tačiau, jei nuomonės išsiskiria, pavyzdžiui, tėvams butas tinka, o vaikui nepatinka, galimi du atvejai: šitas butas neperkamas arba perkamas, nes tėvai nusprendė pirkti.
Renkasi nestandartinius būstus
Anot NT brokerio K. Juozėno, studentai, 19-23 metų jaunuoliai, dažniausiai renkasi nestandartinius, arčiau miesto centro esančius butus.
„Lofto tipo butai niekada „neišeis iš mados“ ir visada trauks jaunuolius pirmam pirkiniui. Ir čia prasideda kivirčai, nes dauguma loftų yra negyvenamosios paskirties, o tai iš karto gąsdina jaunuolių tėvus“, – priduria pašnekovas.
K. Juozėnas pastebi, kad dauguma tėvų perkamą turtą registruoja ne vaikų, o savo vardu. Tokiu atveju, pasak NT brokerio, mokestinės lengvatos netaikomos, nes perkamas turtas nėra vienintelis gyvenimui skirtas objektas.
Pašnekovas priduria, kad tokie pirkimai dažniausiai vyksta savomis lėšomis, todėl tvarka kiek skiriasi nuo standartinių pirkimų, kai butai perkami su banko paskola: „Imant standartinius tokiuose sandoriuose išsikraustymo ir turto perdavimo terminus galima daryti išvadą, jog žvalgymasis ir po to sekantys preliminarūs susitarimai daromi jau pavasarį ir vasarą, o rudeninis sandorių antplūdis yra to rezultatas.“