Taip Lietuvos notarų rūmai reagavo į vasario pradžioje portaluose publikuotą nekilnojamojo turto agentūros pranešimą spaudai, kuriame paveldėjimo klausimus komentuoja NT brokerė Karolina Lukaševičiūtė.
Notarų rūmai atkreipia dėmesį, jog brokerės komentarai yra klaidinantys ir nekompetentingi.
Būtina atkreipti dėmesį, į tai, jog iš tiesų pagal galiojančius teisės aktus palikimo reikalus tvarko notaras, kuriam priskirta paveldėjimo teritorija, kurioje gyveno miręs asmuo. Tačiau kitose vietovėse gyvenantys įpėdiniai gali perkelti paveldėjimo bylą į bet kurį kitą notaro biurą, kuris jiems patogus. Tam tereikia užpildyti nustatytos formos prašymą ir jį atsiųsti Notarų rūmams. Ši sistema sėkmingai veikia jau daugiau kaip dešimtmetį. Kasmet paveldėjimo bylas perkelia šimtai įpėdinių.
Pagal galiojančius teisės aktus, palikimą privaloma priimti per tris mėnesius. Jei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pavėluojama, terminą gali pratęsti tik teismas. Skirtingai nei rašo NT brokerė, paveldėjimo dokumentų tvarkymo procedūros negalima atidėlioti, juo labiau – 20-iai metų.
Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti. Gyvenime daug atvejų, kai įpėdiniai nesusitvarko paveldėjimo, o lieka faktiniais turto valdytojais, tačiau vėliau susiduria su sunkumais, pvz., nebūdami teisėtais savininkais, negali gauti kredito remontui ar renovacijai ir pan. Situacijose, kai turtą paveldi keli įpėdiniai, apskritai susidarys teisinė painiava.
Komentuodama situaciją, kai turtas paveldimas pagal įstatymą ir numatytos šešios įpėdinių eilės, NT brokerė užmiršta paminėti svarbiausią aspektą – mirusio asmens sutuoktinis (-ė) paveldi drauge su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais, o jei jų nėra – jis paveldi visą mirusiojo turtą.
NT brokerė savo pranešime daug dėmesio skiria turto dalybų klausimui, jo dovanojimui ir pardavimui, tačiau jokios turto dalybos apskritai teisiškai nėra įmanomos, kol asmuo netapo teisėtu jo savininku ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo. Tik turint tokį liudijimą yra užregistruojamos naujojo savininko turtinės teisės ir asmuo įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu. Negavęs paveldėjimo teisės liudijimo, palikimą priėmęs asmuo gali parduoti ar dovanoti tik savo paveldėjimo teises, kai nekonkretizuojamas paveldimas turtas. Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procese nei kaimynai, nei kiti bendraturčiai nedalyvauja.
Paveldėjimo dokumentų tvarkymas skubos tvarka nėra numatytas ir už pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitus notarinius veiksmus taikomas LR teisingumo ministro patvirtintas notaro paslaugų įkainis.
Lietuvos notarų rūmai pabrėžia, kad tik notaras gali suteikti išsamią ir kvalifikuotą konsultaciją paveldėjimo klausimais.