Pigus būstas reikalaus investicijų
Sakykime, kad buvote labai taupus ir per keletą metų sutaupėte 20 tūkst. eurų, kuriuos norite investuoti į būstą, kuriame galbūt gyvensite pats arba jį nuomosite. Ar įmanoma už tokią sumą įsigyti nekilnojamojo turto?
„Inreal“ grupės Nekilnojamo turto rinkos analitikas Tomas Sovijus Kvainickas aiškina, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą, yra trys vertinami kriterijai: turto dydis, jo vertė ir būklė. Anot pašnekovo, kuo kaina yra didesnė, tuo daugiau kitus kriterijus galima rinktis pagal savo norus.
„Jeigu kaina yra mažesnė, siaurėja pasirinkimo kriterijai ir jų kiekis yra mažiau patenkinamas. Kai kaina yra ypač maža, tada lieka arba plotas, arba būklė, arba vieta. Būklė paprastai nėra pati geriausia“, – paaiškina T. S. Kvainickas.
NT analitikas tęsia, kad už 20 tūkst. eurų sostinėje galima rasti namo dalies ar vasarnamio, kuris nėra pritaikytas gyventi žiemą, pasiūlymų.
„Tokių namo dalių galima rasti ir centrinėje miesto dalyje, tačiau dažniausiai jos turi visokių problemų: nesuformuotas sklypas, probleminiai kaimynai, gali būti netvarkingos komunikacijos ar pan.“, – pabrėžia pašnekovas.
T. S. Kvainickas pakomentuoja ir geresnės būklės būstų – loftų – pasiūlymus sostinėje už 20 tūkst. eurų. Anot jo, tokių būstų pavyzdžių galima rasti Naujoje Vilnioje, Paneriuose. Tiesa, jie yra su daline apdaila.
„Palyginus su kitu turtu už tokią kainą, nepaisant to, kad jų apdaila – tik dalinė, toks būstas geresnis variantas už 20 tūkst. eurų“, – sako NT analitikas.
Kitas pasirinkimas už tokią kainą, pasak pašnekovo, galėtų būti bendrabučio tipo būstai. Jie truputį didesni nei loftai, tačiau jų būklė, T. S. Kvainicko teigimu, paprastai būna prasta.
„Dažniausiai jie stovi seniau suformuotuose mikrorajonuose, pavyzdžiui, yra Antakalnyje, Naujininkuose, Verkiuose ir pan. Jų nuolat vienas kitas pasirodo skelbimuose“, – tikina pašnekovas.
NT ekspertas įvardija ir dar vieną būsto už 20 tūkst. pasiūlymą: kitos paskirties patalpų už tokią kainą įsigijimas, tačiau toks pirkinys reikalautų didesnių papildomų investicijų. Patalpas reiktų įsirengti, pritaikyti gyvenimui. Dažniausiai tokie objektai būna nuomojami.
T. S. Kvainickas priduria, kad perkant būstą už tokią mažą kainą, galima susidurti su įvairiomis rizikomis, pavyzdžiui, senuose bendrabučiuose – problematiškais kaimynais, naujuose loftuose – nekokybiška daline apdaila pigiomis medžiagomis ir didelėmis investicijomis tokį nekilnojamąjį turtą paversti gyvenamu.
Kokį būstą galima įsigyti už 20 tūkst. eurų?
Nekilnojamo turto ekspertė, „Capital home“ biuro savininkė Rasa Mitkienė pasakoja, kad paprastai Vilniuje būstų už 20 tūkst. nėra daug. Pašnekovė dalijasi vieno iš tokių butų nuotraukomis.
„Šis butas yra paveldėtas, jis priklauso sūnui, kuris gyvena užsienyje, ir jam tas butas nėra reikalingas. Jį parduoda tokį, koks yra“, – pasakoja R. Mitkienė.
Ji tęsia, kad šitas butas yra bloke, o du blokai sudaro du kambarius, kurių gyventojai naudojasi bendru dušu bendru tualetu. Daugumą atvejų būstai už 20 tūkst. eurų Vilniuje ir yra parduodami bendrabučio tipo daugiabučiuose.
„Šitą butą įsigiję žmonės turėtų naudotis bendra, tvarkinga virtuve. Dabar gyventojai jau yra pasikeitę, dabar tokių problematiškų kaip anksčiau jau nėra“, – tikina R. Mitkienė.
Anot NT ekspertės, žmonės, įsigiję šį ar kitą panašios būklės butą už tokią kainą, gali jame gyventi patys arba nuomoti. Tokio būsto nuomos kaina, pasak R. Mitkienės, turėtų būti apie 150 Eur. Paprastai tokie būstai būna šilti, už juos mokami minimalūs komunaliniai mokesčiai.
Tiesa, anot R. Mitkienės, gerai paieškojus, galima rasti bendrabučio tipo butų ir už 14 – 18 tūkst. eurų, tačiau tokie būstai, anot pašnekovės, dažniausiai būna prastos būklės, kuriems reikia remonto.