Tuo metu įmonės „Ober-Haus“ turimi archyviniai duomenys rodo, kad noras gyventi centre buvo stiprus ir prieš dešimtmetį, tačiau tuomet gyventojai kėlė daug mažesnius reikalavimus papildomoms būsto patalpoms, o parkavimo vietų problemos pikas – taip pat dar buvo prieš akis.
„Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo rodiklis signalizuoja apie dvigubai per dešimtmetį išaugusias vilniečių galimybes svajones priartinti prie realybės. Be to, lygiagrečiai auganti konkurencija tarp nekilnojamojo turto vystytojų nulėmė siūlomus vis sumanesnius sprendimus ir komfortiškesnę gyvenamųjų namų aplinką.
Nori gyventi centre
Apklausos rezultatai išryškina ne tik lietuvio svajonių būsto dėlionę, bet ir poreikius namo aplinkai, šildymo sprendimams, parkavimui ir kitoms detalėms.
„Skirtingi apklausos pjūviai parodo, ką lietuviai vertina labiausiai, kokiais kriterijais vadovaudamiesi norėtų rinktis naują butą ir ko jiems labiausiai trūksta jau turimame gyvenamajame būste“, – tyrimą komentuoja bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad dabar daugiausiai – 34 proc. – lietuvių norėtų gyventi miesto centre. Dažniausiai tokį poreikį nurodė 18-35 metų respondentai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. 23 proc. tobulo buto ieškotų miegamajame rajone. Pastaroji tendencija itin populiari tarp Šiaulių gyventojų. Priemiestyje įsikurti svajoja penktadalis lietuvių, dažniau vyresni nei 36 m. amžiaus.
„Gyvenamoji vieta arti centro, miesto širdies, įvairių kultūrinių ir socialinių objektų tiek dabar, tiek anksčiau buvo trokštamiausia. Visgi čia svarbus finansinių galimybių klausimas, kuris per dešimtmetį gerokai keitėsi. Pernai statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 6,2 kv. m. vidutinės klasės bute. 2005-2008 m. toks sostinės gyventojas galėjo įpirkti dvigubai mažiau, tačiau itin palankios skolinimosi sąlygos skatino įsigyti būstą rekordiškai aukštomis kainomis“, – pažymi R. Pleteras.
Beveik pusė apklaustųjų (42 proc.) norėtų gyventi ne aukštesniame nei 3 aukštų pastate, 35 proc. rinktųsi penkiaaukštį. Daugiausiai – 30 proc. – apklausos dalyvių patys norėtų įsikurti antrame daugiabučio aukšte.
„Mažaaukštė daugiabutė statyba visada buvo mėgiama pirkėjų – ir prieš 10 metų, ir dabar. Tačiau centrinėje miesto dalyje tokio tipo projektai yra pakankamai retas reiškinys“, – pastebi R. Pleteras.
41 proc. lietuvių teigia, jog tobulas butas turėtų būti pastatytas ne seniau nei prieš 10 metų, dar 16 proc. svajoja gyventi vos prieš dvejus metus statytame name. Beveik pusė apklaustųjų norėtų, kad jų laiptinės aukšte būtų įrengti tik du butai, 34 proc. – ne daugiau trijų.
Vienas ryškesnių dešimtmečio kontrastų – papildomos patalpos
Lietuviai labiausiai norėtų gyventi 60-100 kv. m. ploto 3 ar 4 kambarių bute. Tokio dydžio būstą rinkosi beveik keturi penktadaliai apklausos dalyvių, daugiausiai jų – 44 proc. norėtų trijų kambarių buto. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų svajoja apie didesnius – 140 kv. m. ploto namus.
Tačiau R. Pletero pastebėjimu, įperkamiausi ir populiariausi visais laikais buvo 1-2 kambarių butai.
„Prieš 10 metų statistiškai buvo statomi didesnių plotų butai, tačiau tai nereiškia, kad pirkėjas tokio norėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį vidutinis buto plotas Vilniuje sumažėjo apie 10 kvadratinių metrų. Dabar dažniausiai išplanavimai yra sumanesni, visgi mokame už kvadratinius metrus“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Kalbant apie erdvę, labiausiai jos didmiesčių gyventojai pasigenda virtuvėje (62 proc.), svetainėje (54 proc.) ir vonioje (43 proc.). Daugiau nei pusė apklaustųjų (ypač – didesnes pajamas uždirbantys ir aukščiausio išsimokslinimo vyrai) svajonių namuose norėtų turėti erdvią terasą, tarp moterų taip pat populiarus pageidavimas – drabužinė (47 proc.).
Anot R. Pletero, tai – vienas ryškesnių šio dešimtmečio skonio kontrastų. Anuomet naujakuriai buvo mažiau reiklūs papildomoms erdvėms, tačiau populiarėjant aktyviems laisvalaikio užsiėmimams susiformavo naujas poreikis.
„Dabar papildomos patalpos įgavo didesnį populiarumą. Atgimsta aktyvus judėjimas, laisvalaikis lauke su dviračiais, paspirtukais, tad žmonėms šis klausimas tapo aktualesnis būtent šiais laikais“, – teigia R. Pleteras.
8 iš 10 svajoja apie žaliąsias erdves
Žaliosios pasivaikščiojimų erdvės šalia namų norėtų itin daug – net 8 iš 10 lietuvių, pusė jų svajoja gyventi ir šalia vandens telkinio. Antrąją vietą tarp svarbiausių namų aplinkos objektų užėmė maisto parduotuvė – jos šalia savo tobulo buto pageidautų 69 proc. apklaustųjų. Naujakuriams taip pat svarbu: viešojo transporto stotelė (66 proc.), vaikų žaidimų aikštelė (46 proc.), dviračių takai (33 proc.), maisto turgus (23 proc.).
M. Umbraso teigimu, šie skaičiai neturėtų stebinti.
„Iš patirties parduodant butus „Antakalnio terasų“ gyvenvietėje supratome, kad kasdienius poreikius atliepiančių parduotuvių, maitinimo įstaigų, vaikų laisvalaikio ar aktyvaus poilsio erdvių įvairovė greta gyvenamosios vietos yra pageidaujama daugybės naujakurių“, – teigia ekspertas.
Trečdaliui apklaustųjų itin svarbu, kad kieme būtų įrengtos erdvės pasivaikščiojimui, jaukiam pasisėdėjimui, sukurtos vaikų žaidimų erdvės, o pats kiemas būtų rakinamas ir filmuojamas vaizdo kameromis.
„Šie apklausos rezultatai tik patvirtina pastaruoju metu specialistų garsiai išsakomas pastabas, kad būsto ieškantys pirkėjai kelia vystytojams reikalavimus ne tik pasirūpinti gyvenamosios aplinkos kokybe, bet ir užtikrinti joje tiek erdves poilsiui ir pramogoms, tiek įvairiausias siūlomas kasdienes paslaugas“, – atkreipia dėmesį M. Umbrasas.
R. Pletero teigimu, per dešimtmetį išaugusi konkurencija lemia ir kompleksiškesnius vystytojų sprendimus.
„Žalia aplinka visais laikais buvo svarbi kiekvienam žmogui. Tik dabar tam daugiau dėmesio skiria patys plėtotojai. Sostinėje matome daug naujų projektų ir didelę konkurenciją tarp jų, tad natūralu, kad statytojai stengiasi maksimaliai patenkinti pirkėjų poreikius ir investuoja ne tik į būstą, bet ir į išpildytą, komfortišką aplinką bei infrastruktūrą“, – pažymi R. Pleteras.
Rinktųsi požeminę automobilių aikštelę
Apklausos duomenimis, dabar 6 iš 10 didmiesčių gyventojų norėtų automobilius laikyti požeminėje aikštelėje kieme, daugelis jų pageidautų ten turėti ir asmeninį garažą. R. Pleteras teigia, kad parkavimo problemos ryškėja kiekvienais metais ir vieta automobiliui tampa vis brangesnė.
„Parkavimo problema nebuvo tokia aštri prieš 10 metų, bet sulig kiekvienais metais ji opėja. Viena aišku – tankėjant miestui ir plečiantis automobilių parkui, turėti parkavimo vietą bus vis problematiškiau ir brangiau. Ypatingai centrinėse miesto dalyse“, – įsitikinęs NT ekspertas.
„Spinter“ tyrimo metu buvo apklausta 511 nuosavą būstą turinčių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų.