NT rinka kaista
Kainų augimas įvairiuose sektoriuose ir didelis prekių, paslaugų vartojimas matomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV. Stebėdamas kaistančią ekonomiką, JAV centrinis bankas ėmė kalbėti apie galimus palūkanų normų pokyčius. Nors kol kas pasikeitimai dar tik svarstomi, tačiau ekonomikos kaitimo, ypač NT rinkos, nematyti neįmanoma.
NT analitikas Arnoldas Antanavičius akcentuoja, kad situacija visuose sektoriuose greitai keičiasi priklausomai nuo pandeminių rodiklių, tačiau nepastebėti akivaizdžių procesų sunku.
„Dabar jau girdime JAV centrinio banko žinutes apie galimus palūkanų pokyčius. Bankas planuotų kiek didinti palūkanas, nes reikia kovoti su potencialiai kylančia infliacija. Greičiausiai tokiu pavyzdžiu pasektų ir kiti centriniai bankai. Dažniausiai taip ir įvyksta – jeigu JAV centrinis bankas pradeda komunikuoti, tai pokyčių įvyksta visose rinkose. Ne visada, aišku, planai išsipildo, tačiau jeigu jau yra tikimasi infliacijos paspartėjimo, ruošiamasi galimiems iššūkiams“, – pabrėžia NT analitikas.
Pašnekovo teigimu, augančios infliacijos pirmuosius požymius galime matyti jau dabar, tuo pasižymi kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, žaliavų (poreikis didesnis nei pasiūla, stringa tiekimas): trūksta plastiko, putplasčio, statybinių medžiagų ir pan. Tai, be abejonės, lemia gana spartų šių žaliavų kainų augimą. Be to, statybinių medžiagų paklausa šiuo metu ypač didelė, nes kuo daugiau žmonės perka NT, tuo daugiau stengiamasi jo pastatyti.
„Ir visa ši grandinė lemia tai, kad einame link labai kaistančios rinkos, kuri parodo vis daugiau infliacijos ženklų. O centriniai bankai ir turi kovoti su infliacija. Iki šiol buvo bandoma išlaikyti ekonomiką nuo griūties, o dabar, prasidėjus infliacijai, greičiausiai, bus prisimintas pagrindinis tikslas – stabilizuoti infliaciją. Tokiu atveju gali būti keliamos palūkanos, o tada, natūralu, pradės brangti ir paskolų administravimas. Klausimas, koks galėtų būti tas kilimas. Priklausys nuo situacijos“, – aiškina ekspertas.
Palūkanų pokyčiai greitai neįvyksta
Kita vertus, pasak A. Antanavičiaus, reikėtų suprasti, kad tokie reiškiniai greitai neįvyksta. Tad palūkanų pokyčiai artimiausius kelerius metus mažai tikėtini. Apie infliaciją ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje dar tik pradedama kalbėti, o priemonių jai sustabdyti yra įvairių, tad centrinės finansų institucijos gali neskubėti imtis kraštutinių priemonių.
„Šiemet tai nėra didelė grėsmė, bet per kelerius metus infliacija gali greitėti ir galime sulaukti palūkanų pasikeitimų, kaip priemonės ją stabdyti. Tokios priemonės vėsintų daug sričių: ir įmonėms galbūt būtų sudėtingiau administruoti paskolas, valstybėms gali tapti sudėtingiau administruoti savo paskolas, žinoma, ir privatiems asmenims, kurie turi būsto paskolas, jeigu yra kintamos palūkanos, – jos gali kilti“, – akcentuoja NT analitikas.
Palūkanų pasikeitimai tikrai vėsintų NT rinką. Jeigu augtų būsto palūkanos, ne visi lietuviai ryžtųsi įsigyti turto, ypač tie, kurie perka nebe pirmą būstą. Taip pat augtų būsto paskolos įmokos tiems, kurie jau turi kreditus, todėl bendras gyventojų išlaidų krepšelis padidėtų galbūt pramogų ar kitų pirkinių sąskaita, tad galimai šiek tiek sumažėtų ir vartojimas. Be to, pasak A. Antanavičiaus, aukštesnės palūkanos galėtų apsunkinti ir juridinių asmenų veiklą.
„Dabartinis scenarijus, ko gero, gali būti daugiau klasikinis. Dažniausiai būna taip, kad yra ekonomikos problemų, kurios pereina į NT rinką, nes žmonės mažiau uždirba, kyla nedarbas, jiems sudėtingiau pirkti NT. Dabar taip nėra – žmonės uždirba, turi santaupų ir jas leidžia NT ar kitiems pirkiniams. Jeigu kils palūkanos, ne visi galės nupirkti būstą: vieniems bus per brangu, kitiems dėl kylančių palūkanų pradės strigti, stoti verslai ir pan. Taigi sudėtingesnė ekonominė aplinka gali lemti stabtelėjimo ženklus ir NT rinkoje, bet tai – tik prielaidos“, – pabrėžia NT analitikas.
Ekonomistas ramina: situacija nėra tokia bloga
Palūkanų pokyčius galėtų sukelti kylanti infliacija, tačiau SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kol kas situacija nėra tokia prasta, kaip apie ją šnekama, ir šiandien dar galime būti ramūs.
„Kuo žmonės labiau apie tai kalba, kuo labiau mes to bijome, tuo labiau mes savo elgesiu rinką kaitiname. Žmonės klausia, kada bus infliacija, kada viskas nuvertės, – matome, kad baimė didėja. Tai irgi lemia didesnį pirkimą. Kita vertus, esant infliacijai, skolintis yra normalu, skola nuvertėja, o turtas dažnu atveju brangsta. Reikia suprasti, kad Lietuvai turėti 2–3 proc. infliaciją, kai darbo užmokestis per metus auga 8 proc., yra normalu ir nepavojinga”, – ramina ekonomistas.
Tačiau T. Povilauskas pripažįsta, kad situacija NT rinkoje verta dėmesio. Vystytojai nespėja pasiūlyti tiek NT, kiek yra norinčių įsigyti, todėl rinka kaista, būsto kainos auga. Bet ekonomistas ir vėl skuba raminti: iki šiol būsto kainos augo lėčiau nei atlyginimai, dabartinė situacija tęsiasi dar neilgai, todėl kol kas nerimauti nereikėtų. Be to, anot ekonomisto, dabartinis NT kainų augimas yra normalus.
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir tai, kaip greitai ji keičiasi, konkrečiai pasakyti, kokia ateitis laukia būsto rinkos ir, žinoma, būsto kreditų mokėtojų, pasakyti sunku. Ekonomisto T. Povilausko teigimu, riboti žmonių galimybes imti būsto paskolas šiuo metu priežasčių nėra, nes didžioji dalis gyventojų perka pirmąjį NT arba keičia seną į naują. Tie, kurie perka būstą nuomoti, dažniausiai nesikreipia į bankus dėl paskolų, turtą perka nuosavomis lėšomis. Be abejonės, pasak pašnekovo, nepastebėti NT kainų burbulo ženklų neįmanoma, tačiau yra įvairių priemonių, kurios gali sustabdyti NT rinkos kaitimą, ir tai nebūtinai palūkanų pokyčiai. Kaip ir A. Antanavičius, T. Povilauskas pažymi, kad palūkanų normų pasikeitimai galimi nebent po kelerių metų, kai pasaulyje baigsis koronaviruso krizė ir institucijos imsis kitų sričių. Kita vertus, po kelerių metų palūkanų normos augti gali.
„Kalbėti apie palūkanų pasikeitimus bent jau Europoje per dar kelerius metus yra anksti. Jeigu keisis bazinės palūkanų normos, tai atitinkamai veiktų ir EURIBOR, bet tai dabar sunkiai įsivaizduojama, dabar Europa dar lipa iš pandemijos, kova nėra baigta. Kas bus po 2023, 2024 metų, pasakyti sunku, bet tikimybė, kad palūkanos didės, darosi didesnė. Europos centrinis bankas turi visas priemones, kaip šaldyti rinką, ir nebūtinai per palūkanas, dėl to trumpuoju laikotarpiu nerimauti nereikia. Vėlgi, kai bankai skolina, jie palūkanų šoko scenarijų pateikia klientui, kad klientas galėtų įsivertinti“, – akcentuoja ekonomistas.
Lietuvos bankas: EURIBOR didėjimas iki 0 nedidins paskolos palūkanų
Kokius galimus palūkanų pokyčius Europoje ir JAV pastebi Lietuvos bankas? Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė sako, kad Europos centrinis bankas ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) atidžiai stebi situaciją NT rinkose. Ypač neraminanti situacija Liuksemburge ir Švedijoje, kur pandemija dar labiau paspartino gyvenamojo NT kainų ir namų ūkių įsiskolinimo augimą, todėl rizika dėl galimos disbalansų korekcijos išaugo.
„Paklausos augimas šiose šalyse pakėlė kainų lygį į istorines aukštumas, nors iki pandemijos pradžios būsto kainos jau ir taip buvo bene labiausiai pervertintos ES. Prie greitesnio gyvenamojo NT kainų augimo prisidėjo ir paspartėjęs būsto kreditavimas. Tai dar labiau didino jau ir taip aukštą gyventojų įsiskolinimą, o sumažėjusios gyventojų pajamos lėmė, kad iki tol mažėjęs namų ūkių pajamų ir skolos santykis per metus padidėjo“, – pabrėžia pašnekovė.
Ekspertė tęsia, kad ESRV skatina nacionalinius centrinius bankus atidžiai stebėti situaciją NT rinkoje, tačiau kol nebus suvaldyta pandeminė situacija, vargu ar šalys imsis žymiai keisti makroprudencines priemones.
„Visgi pandemiją suvaldžius, tose šalyse, kur būsto kainos žymiai atitrūkusios nuo fundamentalių verčių ir kur namų ūkių įsiskolinimas itin aukštas, gali būti griežtinami Atsakingojo skolinimo nuostatai, o tose šalyse veikiantys bankai gali būti prašomi sukaupti papildomų rezervų galimiems nuostoliams būsto rinkos korekcijos atveju padengti“, – komentuoja N. M. Laurinaitytė.
Ekspertė taip pat priduria, kad Lietuvos bankas pastebi išaugusius lietuvių lūkesčius, augantį vartojimą, kaistančią būsto rinką, todėl situacija atidžiai sekama. Kalbant apie palūkanų pasikeitimus, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresniojo ekonomisto Roko Kaminsko teigimu, paskolų palūkanų kintamąją dalį EURIBOR iš esmės lemia ECB (Europos centrinio banko) nustatomos bazinės palūkanų normos (kita dalis – banko marža, kuri sutarties laikotarpiu paprastai nekeičiama). Šiuo metu svarbiausia bazinė palūkanų norma (ECB indėlių galimybių) yra itin žemo lygio, t. y. neigiama, – ties minus 0,5 proc. Tikėtina, kad artimiausiu metu šios palūkanų normos nedidės.
„ECB mano, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol nebus aišku, kad infliacijos perspektyvos prognozuojamu laikotarpiu (šiuo metu iki 2023 m. galo) užtikrintai artėja prie 2 proc. artimo lygio, o grynosios infliacijos dinamika tai nuosekliai patvirtina. Svarbu paminėti, kad jeigu bankas pagal susitarimą su skolininku, skaičiuodamas jo palūkanų normą, neigiamą EURIBOR prilygina nuliui, tai neigiamo EURIBOR didėjimas iki 0 nedidins paskolos palūkanų normos. Taip yra įforminamos naujos būsto paskolos bei dalis anksčiau suteiktų būsto paskolų“, – pažymi pašnekovas.
Ekspertas nuramina: anot jo, šiuo metu finansų rinkose įkainota, kad ECB indėlių galimybės palūkanų norma galėtų pradėti didėti 2023 m. pirmoje pusėje, o 0 proc. pasiekti – tik 2026 m.
„Lietuvos banko taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai užtikrina, kad maksimalus kredito gavėjo mėnesinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos (pagal visus įsipareigojimus) dydis turės bus ne didesnis kaip 40 proc. asmens tvarių disponuojamųjų mėnesio pajamų. Papildomai kredito įstaiga turi užtikrinti, kad šis dydis sudarytų ne daugiau kaip 50 proc., palūkanų įmokai apskaičiuoti naudojant 5 proc. palūkanų normą, asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis“, – akcentuoja R. Kaminskas.