2020 metais, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, apribotos kelionių į užsienį galimybės, o kai kuriais laikotarpiais ir keliavimas tarp atskirų savivaldybių, vienu populiariausių pirkinių NT rinkoje tapo sodyba arba sodas. Tuomet NT ekspertai prognozavo, kad būtent šis turto segmentas išgyvens aukso amžių. Ir jie neklydo: po metų, 2021-aisiais buvo skaičiuojama, kad sodybų kainos išaugo kone 20 proc., jų paklausa dar nebuvo sumažėjusi, o pasiūla – kritiškai maža. Tačiau skeptikai kalbėjo, kad gyventojai, prisipirkę sodybų ir sodų, pamatę, kiek kainuoja tokį turtą išlaikyti, po kelerių metų ims jį pardavinėti ir dar už mažesnę kainą. Šiuo metu, atrodo, sodybos ir sodai vis dar yra geidžiamas NT ir jau ne tik dėl to, kad žmonės ėmė vertinti pabėgimo iš miesto alternatyvas, atrado darbą nuotoliniu būdu, bet ir, gali būti, ieško saugaus prieglobsčio, kur galėtų pasislėpti.
„Sodybų paklausa arba paieška vietų, kur norėtų įsikurti miestiečiai, nesumažėjo. Žmonės dairosi ne tik jau esamų sodybų, bet ir vietų, kur patys galėtų įsikurti, pasistatyti namus. Karantinas išmokė, kad yra nemažai galimybių efektyviai dirbti iš namų, o tai leidžia geriau išnaudoti tiek sodybas, tiek dairytis namų toliau nuo didmiesčių. Taip pat nereikia pamiršti geopolitinės situacijos, nes mes visi matome, kad ir Ukrainoje ne visi žmonės bėga į užsienį. Yra tokių, kurie naudojasi savo antrais namais toje pačioje šalyje. Ar tai labai susiję su sodybų paklausa Lietuvoje, pasakyti sunku, tačiau matome, kad žmonių domėjimasis šiuo turtu išliko aktyvus“, – „Delfi būstas“ komentuoja NT agentūros „Capital Smart“ brokerė Rima Okon.
Paklausa išlieka, nors nebėra tokia didelė
Prieš keletą savaičių Delfi TV laidos „Delfi tema“ eteryje mintį apie sodybą kaip alternatyvą slėptuvei išsakė ir „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada. Tuomet jis teigė, kad toks turtas, vargu, ar gali būti laikomas kaip investicija norint apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, tačiau jis gali būti naudingas šeimoms, kurios nori ištrūkti iš miesto šurmulio, o kai kas jo žvalgosi manydami, kad atoki sodyba ar namas nedideliame kaime, esant reikalui, galėtų virsti slėptuve.
Šiandien M. Čiulada taip pat pastebintis, kad sodybų paklausa išlieka, ypač šiuo metu, kai už lango bunda pavasaris. Tačiau, jo teigimu, pirkėjų aktyvumas kol kas nėra toks didelis kaip pernai ar užpernai.
„Tokio aktyvumo, kurį stebėjome pastaruosius kelerius metus sodybų rinkoje, dabar tikrai nėra. Tiesiog žmonės gali rinktis kitas poilsio alternatyvas – keliauti į užsienio šalis, Lietuvos kurortus ir pan. Bet nereiktų sakyti, kad toks turtas lietuviams tapo nereikalingas. Toks turtas – sodas, sodybos – grįžo į madą. Jis perkamas ir jaunesnių žmonių, jie galbūt mažiau daržovių ten sodina, tačiau turi savo gamtos plotelį laisvalaikiui ir atokvėpiui nuo miesto šurmulio. Kurį laiką sodai buvo pirkinys tiems, kurie ten planavo statytis pastovaus gyvenimo namus, didžioji dauguma senųjų sodų tokiais būstais apstatyti, tai vyko dėl to, kad nebuvo namų valdos sklypų pasiūlos. Dabar matome, kad grįžta ta tendencijas sodą turėti kaip laikiną laisvalaikio būstą“, – pažymi NT ekspertas.
Neseniai įsigiję parduoti neskuba
M. Čiulada, kaip ir NT brokerė R. Okon, sako nepastebintis didesnio pasiūlos kiekio – „atkritimo“: kad gyventojai, pernai ir užpernai įsigiję sodybas, dabar imtų jas pardavinėti. M. Čiulada aiškina, kad, pirmiausia, lietuviai pakeitė požiūrį į tokį turtą ir pirkdami suprato, paskaičiavo, kiek papildomų išlaidų toks turtas galėtų pareikalauti. Taip pat, nors ištikus didesnei krizei dažniausiai žmonės nori atsikratyti pramogoms ir poilsiui skirto būsto, šiuo metu Lietuvoje nėra tokios prastos ekonominės situacijos, kad sodybų šeimininkai skubėtų šį turtą greičiau parduoti.
„Žmonės parduoti neskuba, nes pas mus prastos ekonominės situacijos dar nėra. Tad niekas neskuba tokio turto pusvelčiui parduoti“, – sako pašnekovas.
NT brokerė R. Okon sako, kad netgi yra atvirkščiai: siekdami apsisaugoti nuo infliacijos, žmonės labiau linkę pirkti nekilnojamą turtą.
„Neatmetu ir tokios galimybės, kad kai kurie žmonės gali apsispręsti ir pakeisti savo pagrindinės buveinės adresą išsikeldami pastoviam gyvenimui į sodybas ar į miestelius bei kaimus, nes per du metus išmokome daugeliu atveju dirbti nuotoliniu būdu“, – sako NT brokerė.
Tačiau M. Čiulada pabrėžia, kad tiems, kurie turi santaupų ir nori jas apsaugoti nuo nuvertėjimo, verčiau reikėtų investuoti į butą nuomai.
Šiuo metu butas nuomai ar sau yra perkamesnis nei sodyba, šiandieniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste. Sodai ir sodybos yra labiausiai į gyventojų nuotaikas reaguojantis NT segmentas. Esant krizinei nuotaikai sodybomis žmonės nesidomi, paklausa krenta. Kita vertus, dabar, pavasarį, kaip tik paklausa turėtų kilti“, – aiškina NT ekspertas.
Kainų kritimo nesitiki
Pašnekovų teigimu, panašu, kad nekrito ir sodybų, sodų kainos. M. Čiulada sako, kad tikėtina, jog šis turtas dar brangs, kaip ir kitos NT rūšys. R. Okon sako, kad sodybų-sodų kainų augimas priklausys nuo rinkoje esančios pasiūlos.
„Ar tai yra senas namas, reikalaujantis kapitalinio remonto, ar generalinės rekonstrukcijos, ar sutvarkytas ir prižiūrėtas namas. Statybinių medžiagų kainos yra išaugusios, taigi dažnai sodybos ar sklypo įsigijimas yra tik pirmas žingsnis numatytų, o dažnai ir nenumatytų, išlaidų grandinėje“, – pažymi pašnekovė.
Ji tęsia, kad sodybos kainą paprastai sudaro jos vieta, būklė, kiek aplink ją išvystyta infrastruktūra.
„Viskas turi savo kainą, todėl įrengimas, funcionalumas, kokybė, tiek pastato ar pastatų, tiek naudotų medžiagų bei darbų kokybė yra svarbu. Brangiausios sodybos – su jau funkcionuojančiu verslu, įsikūrusios gamtoje prie ežerų ir miškų, su geru privažiavimu ir moderniai įrengtos. Jas net būtų sunku pavadinti sodybomis įprastąja šio žodžio prasme. Aišku, dažnai „sodybas“ primena poilsio nameliai, išdėstyti teritorijoje. Tačiau yra ir tokių objektų, kurie puikiai atitinka jaukų keturių žvaigždučių lygio nedidelį viešbutį su poilsio kompleksu, esančiu tame pačiame pastate. Vienam tokių unikalių objektų ant ežero kranto prie miško netoli Utenos šiuo metu dairausi susidomėjusių naujųjų šeimininkų“, – sako NT brokerė.
M. Čiulada priduria, kad brangiausi objektai yra prie kurortų ir ežerų, gražiose vietose – miškuose, draustiniuose ir pan.
„Tačiau jų rinka yra labai siaura, kad ta unikali ir brangiausia sodyba dažniausiai yra sukuriama paties žmogaus ir jo saugoma. Žmonės mėgsta įsigyti apleistą trobesį ar prastos būklės namuką, jį sutvarkyti ir įsirengti sodybą pagal savo poreikius“, – pabrėžia NT ekspertas.
Pigesnės sodybos, R. Okon teigimu, yra toliau nuo ežerų, upių nutolusiose vietovėse. Pavyzdžiui, už 20 tūkst. eurų sodybų ar sodų galima dairytis kiek tolėliau nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Tiesa, dauguma NT šiose vietovėse kainuoja brangiau. Kauno ir Šiaulių rajonuose NT skelbimuose pasiūlymų už tokias kainas iš viso nėra, o Panevėžio rajone jau yra daugiau pasirinkimo. Taip pat kaimuose šalia pasienių ruožų. Turtas pigesnis šalia Lietuvos sienos su Baltarusija. Jo kainos čia dar labiau krito po migrantų krizės pradžios. Tiesa, dabar pirkėjai jau vėl ima domėtis sodybomis ir šiose apylinkėse. Tačiau, NT brokerės teigimu, svarbiausia vis tik yra įvertinti savo galimybes – ar tikrai pavyks rasti laiko ir jėgų susitvarkyti nusipirktą NT.
Apie tai, kad labai svarbu visapusiškai įvertinti ir perkamo turto būklę, ir savo finansines galimybes jį išlaikyti, kalbėjo ir NT agentūros „Vilniaus Turtas“ brokerė Ieva Baniulytė. Ji dar pernai ragino lietuvius apsvarstyti, ar jiems tikrai reikia nuosavo turto poilsiui, ar užtektų kelių savaičių nuomotoje kaimo turizmo sodyboje.
„Nerekomenduoju sodybos pirkti tiems, kurie į ją važiuotų tik savaitgaliais ar net rečiau, ypač tokių, kurios nutolusios nuo gyvenviečių. Rekomenduoju tokiais atvejais ieškoti namelių gyvenvietėse. Privatumo tikrai bus, užteks, o kaimynų buvimas suteiks daugiau saugumo. Be to, komunikacijas lengviau įsivesti, jeigu jų nėra. O namelių miesteliuose, kuriuose nėra komunikacijų, vis dar nemažai. Bet miesteliuose jie kainuoja pigiau nei sodybos, nutolusios nuo gyvenviečių“, – sakė pašnekovė.