Atstumą tarp daugiabučių namų miestuose ribodavo tik komunikacijų atvedimo kaštai, todėl šiek tiek taupant infrastruktūrai, jie vis dėlto nebūdavo statomi vienas nuo kito per kilometrą, bet erdvės tikrai buvo, ir gerokai daugiau.
Kodėl tuomet tarybiniais laikais nedarė didelių automobilių parkavimo aikštelių prie namų?
Todėl, kad nebuvo numatyta ir niekas nesitikėjo, kad kažkada, praėjus keliems dešimtmečiams po statybų pradžios, paaiškės, kad kiekvienas buto gyventojas gali turėti po automobilį. Anksčiau mašina buvo kažkas neįtikėtino ir todėl niekas negalvojo, kad jų kada nors bus tiek daug ir bus toks poreikis. Todėl dauguma sovietinių laikų daugiabučių turi tikrai erdvius kiemus ir niekingai mažas automobilių parkavimo aikštelės.
O kaip yra šiais laikais?
Šiuo metu (pagal statistiką) miestuose gyvena apie 55 proc. viso pasaulio žmonių ir manoma, kad iki 2050 m. miestuose gyvens apie 68 proc. visų žmonių.
Taigi, jeigu paimtume Lietuvą, tai visi miestai turėtų vidutiniškai dar paaugti apie 13 proc. ir atitinkamai sumažėti gyventojų kaimo vietovėse. O didmiesčiais bus tie, kurie auga greičiau, ir pritraukti turėtų didelę dalį populiacijos, kuri emigruos ir emigruoja į miestus.
Todėl didmiesčiuose yra milžiniška paklausa nuosavo būsto ir žmonės vis greičiau palieka kaimus, rajonus, priemiesčius ir keliasi į miestus. Todėl būstai statomi kasmet vis daugiau ir greičiau.
Pagal šias tendencijas didmiesčiai turėtų paaugti apie 13 proc., o tai Vilniuje sudarytų apie 71 500 gyventojų. Reikia pastebėti, kad atvažiuoja būtent tie asmenys, kuriems reikia būsto ir kurie gali jį įsigyti, pvz., jauni specialistai.
Kaip šiandien yra su žemės rinka?
Visa, ar bent dauguma žemės yra privati, o jos savininkas nenori pigiai parduoti savo sklypo dėl dviejų priežasčių: jis neturi konkurencijos - valstybės; kuo daugiau gaus, tuo geriau ir ilgiau galės iš gautų pinigų gyventi ateityje.
Kadangi pati valstybė, praktiškai nestato būsto (kaip buvo anksčiau), nėra pakankamai konkurencijos būsto rinkoje ir todėl žemės kainos kyla.
Vystytojai savo ruožtu sumokėję daug pinigų už statyboms tinkamus sklypus, pvz., skirtus daugiabučiams, stengiasi užsidirbti iš vystomo projekto. Todėl verslas stato ir statys, kuo toliau tuo tankiau, ir statys taip tankiai, kaip tik leidžia bendras tos teritorijos planas. O planai leidžia, nes jų kūrimui taip pat kažkiek įtakos turi verslas.
Todėl tikėtis, kad ateityje už gerą kainą gyvensite naujos statybos daugiabutyje arti miesto centro erdviai – tikrai neverta.
Kadangi visuose vystomuose sklypuose, vystytojai priverstine tvarka turi įrengti tam tikrą automobilių parkavimo vietų skaičių, tai jie specialiai neįrenginėja didelių nemokamų antžeminių aikštelių, nes tai nepadeda susigrąžinti jiems už sklypą išleistų pinigų, o taip pat reikia palikti vietos bendrosioms žaliosioms erdvėms.
Naujos statybos butas ar senos?
Todėl jeigu jūs norite gyventi bute, jūs turite kelis pasirinkimus. Gyventi naujos statybos daugiabutyje, kuris yra arba labai tankiai sugrūstas su kitais, arba gyventi erdviau ir mėgautis daugiau privatumo ir komforto, tačiau už gerokai didesnę kainą.
Taip pat galite gyventi senos statybos daugiabutyje ir mėgautis didesniais kiemais (neskaitant parkavimo) ir vaizdais pro langus. Galite ieškoti ieškoti renovuoto daugiabučio arba bandyti organizuoti seno daugiabučio, kuriame gyvenate, renovaciją.
Tik jeigu jau darysite renovaciją, turėkite omenyje, kad tai padeda sutaupyti daugiausiai pinigų ir kainuoja beveik pigiausiai, t.y. daugiausiai šilumos nuostolių išeina per sienas ir stogą (iki 80 proc.), todėl jeigu jūs namo fasadą apšitinsite ne 10 cm, kaip dauguma, o 20 cm, jums renovacija kainuos tik apie 20 proc. brangiau, o sutaupysite net iki 50 proc. daugiau energijos.