VGTU Architektūros katedros vedėjas doc. Sigitas Kuncevičius sveikino Vilniuje susirinkusias studentų komandas ir linkėjo kūrybinėse dirbtuvėse ir projektuose atrasti svarbiausius akcentus, neapsiriboti šiandiena, atsižvelgti į kultūrines tradicijas.
Šių metų konkursas ypatingas tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijos, urbanizacijos ir technologijos darnai, bet ir konkurse dalyvaujančių komandų novatoriškumui, originaliam požiūriui į miestą, kaip į gyvą organizmą.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, Kaune linkėdamas studentams iš kūrybinių dirbtuvių pasiimti viską, ką galima – patirtį ir, svarbiausia, komandinį darbą, ragino nebijoti siekti daugiau, panaudoti žinias prasmingai.
Visi galėjo pasidžiaugti, kad šių metų dalyviai – tikri inovatoriai, suvokiantys, kad rajonų ateitis – jaunų ir veržlių žmonių rankose. Kūrybinių dirbtuvių svečias „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas savo pavyzdžiu ir darbais įrodė, kad reikia studentams būti drąsiems ir nebijoti skleisti savo idėjų.
Net ir utopinėse idėjose atrasti dalykų, kuriuos galima integruoti į projektus. „Gyvename puikiu laiku. Studentai, jauni žmonės, turi visas galimybes kurti Lietuvą tokią, kuria didžiuotumėmės ir po 10 ar 20 metų. Dabar, kai jaučiamas mažųjų miestų mažėjimas, nes žmonės traukiasi, miestas traukiasi, tam ir esame, kad atrastume galimybę susikurti aplinką tokią, kuri trauktų ir mus pačius, ir verslą grįžti. Juk didžiosios galimybės yra Lietuvoje“, – sakė jis.
Socialinę atsakomybę skatinantis projektas
Kad būtų suvokti bendri tikslai ir poreikiai, reikia visų suinteresuotų šalių pastangų. Atsakingo verslo ir mokslo bendradarbiavimas šiandieniame globalios rinkos pasaulyje būtinas norint Lietuvos rajonams būti konkurencingiems, būti gyvybingiems. Todėl kuriame inovacijų branduolius – mokslo, studijų ir verslo.
UAB „Fima“. Bendrovės Infrastruktūros sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys linkėjo savivaldybėms „patikėti studentais, jų darbu, įžvelgti galimybes; o studentams, kurie atstovauja mokslą, – mąstyti kitaip – nestandartiškai, siūlyti netikėtas, inovatyvias idėjas, neiti lengviausiu keliu, nebijoti drąsių minčių ir išsiskirti savo projektiniais sprendiniais“.
Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, linkėdamas Vilniuje susirinkusiems „siekti projektais žaliųjų, ekologiškų spendimų“ apibendrino naujausias pasaulio metodikas ir pastatų tvarumo vertinimo sistemas – Žaliuosius pirkimus ir tvarumo standartą.
R. Šlekio ir M. Narmonto mintis papildė UAB „COWI Lietuva“ atstovas Vytautas Pajaujis, projektų pavyzdžiais drąsinęs studentus atskleisti savo vizijas. Jis pateikė patarimų studentams, kaip savo projektų valdytojams, aptarė niuansus ir pastebėjimus, kurių reikia galvojant apie realią idėją.
Netikėtos ir drąsios idėjos, aptartos studentų, savivaldybių ir verslo profesionalų, virs realybe jau artimiausiu metu.
Ateitis priklauso kūrėjams
Vienas šio projekto tikslų yra skirtas būtent ateities ekonominei ir socialinei gerovei kurti. Taigi kvietimas asmeniškai prisidėti prie valstybės ateities skatina jaunus, veržlius žmones atsakingai realizuoti idėjas.
Malonu matyti, kad kūrybinėse dirbtuvėse susirinkusi jaunų žmonių auditorija sąmoninga, drąsiai mąstanti, orientuota į savo šalies klestėjimą. Štai dėl ko šių metų projekte pastebima ryški tendencija – rinktis gimtojo miesto teritoriją. To pranašumas – dar didesnis įsitraukimas, ryžtas, motyvacija.
Ateitis priklauso kūrėjams – drąsiems, laisviems, nesuvaržytiems žmonėms, kurie kurs pasaulį kitokį – kupiną atradimų džiaugsmo ir trykštančio polėkio kurti, išdrįs ieškoti galimybių, naujų nišų.
Siekdami atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką ir padėti komandoms pasiekti geriausių rezultatų, kūrybinių dirbtuvių partneriai kiekvienai komandai individualiai pristatė rinkoje atsirandančius sprendimus, siejamus su darniosios plėtros ir „Išmaniojo miesto“ principais.
Projekto „Išmanusis miestas“ kūrybinės dirbtuvės į vieną galingą jėgą sujungė verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus dialogą. Taip būsimi architektai, inžinieriai, urbanistai ir kitų specialybių atstovai jau studijų metais prisideda prie Lietuvos regionų plėtros ir patys kuria tokią Lietuvą, kokioje nori gyventi.
Kūrybinių dirbtuvių tikslas pasiektas – suteikta galimybė dalyvaujančioms savivaldybėms, partneriams, studentų komandoms pabendrauti tarpusavyje, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir išdėstyti savo lūkesčius bei patarimus.