Parkavimas Vilniuje – įkandamas ne visiems
Pasidomėjus, kiek šiandien kainuoja automobilio stovėjimo vieta naujų daugiabučių projektuose, gali atvipti žandikaulis: vystytojai nesibodi paprašyti ir kelių dešimčių tūkstančių eurų, jeigu daugiabutis statomas arčiau miesto centro. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad šiandien parkavimo vietos kaina sudaro nemažą dalį paties buto kainos.
„Kainos išties yra nemažos, gali sudaryti 10 proc. ir daugiau buto kainos. Kai kuriais atvejais automobilio stovėjimo kainos naujų daugiabučių projektuose gali kainuoti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Kuo aplinkinėse teritorijose automobilių stovėjimas yra labiau apmokestinamas, tuo brangesnė tose vietose yra parkavimo vieta daugiabučių aikštelėse“, – skaičiuoja ekonomistas.
Pašnekovas pabrėžia, kad visi, kurie planuoja pirkti būstą arčiau miesto centro ir turi automobilį, turėtų planuoti, jog jo parkavimas jiems kainuos papildomai – arba teks pirkti brangią parkavimo vietą, arba leidimą statyti automobilį mokamojoje automobilių stovėjimo zonoje šalia gatvės.
„Jeigu žmogus, pirkdamas būstą, nėra suplanavęs tokių papildomų išlaidų, tai jos gali būti tikrai netikėtos ir nemalonios, nes, kaip minėjau, jos sudaro nemažą dalį bendros būsto vertės arba apie trečdalį ar net iki pusės būsto įrengimo sąnaudų. Tai jei toks pirkinys nėra iš anksto planuojamas, jis gali sukelti tam tikrų finansinių iššūkių. Ypač jeigu būstas perkamas miesto centre, kur apmokestinamas ir parkavimas šalia gatvių, tai bet kokiu atveju kažkiek už automobilio stovėjimo vietą reiks susimokėti. Tai nebus taip, kad parkavimo vietos neperki ir išvengi papildomų išlaidų“, – teigia Ž. Mauricas.
Vystytojai, parduodami parkavimo vietas, neuždirba
Turbūt kiekvienam mūsų kyla klausimas, tai kodėl gi tos parkavimo vietos tokios brangios? Dažniausiai mintyse atsirandantis atsakymas, kad vystytojai tiesiog nori pasipelnyti. Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad nekilnojamojo turto plėtotojai ne tik kad neuždirba, parduodami parkavimo vietas, bet dar ir kartais patiria nuostolių.
„Parduodami parkavimo vietas vystytojai neretai neuždirba. Tai yra tiesiog privaloma padaryti projekto dalis, kuri reikalinga. Galbūt miesto centre parkavimo vietų projektuose galėtų būti ir mažiau, bet žmonės vis dar yra priklausomi nuo automobilių, kad ir kaip būtų gaila, ir vystytojams tenka jas įrengti. Natūralu, kad per paskutiniuosius kelerius metus jų kainos augo, ypač požeminių parkavimo vietų, nes keitėsi reikalavimai, reglamentai tiek bendrai pastato daliai, tiek požeminei. Ir tie papildomi reikalavimai atsiremia į kaštus, kurie auga“, – aiškina M. Statulevičius.
Pašnekovas tęsia, kad parkavimo vietos yra dalis daugiabučio ar daugiabučių projekto, todėl natūralu, kad augant statybinių medžiagų, statybos darbų kainoms, brangsta ne tik būstai, bet ir automobilių stovėjimo vietos.
„Keičiantis turto kainoms, keitėsi ir parkavimo vietų kainos, ypač labiau centrinėje miesto zonoje, nes čia įgyvendinta brangesnių, prabangesnių projektų. Juose atsiranda poreikis turėti ir daugiau automobilių parkavimo vietų, todėl yra vystytojų, kurie tokiuose projektuose siūlo vienam būstui įsigyti daugiau nei vieną parkavimo vietą, nors pagal normatyvus to daryti neprivalo, bet yra pirkėjų, kurie pageidauja turėti daugiau automobilių stovėjimo vietų“, – teigia LNTPA prezidentas.
Parkavimo vietos kainą, M. Statulevičiaus teigimu, sudaro ne tik automobilių stovėjimo aikštelės elementai. Tie, kurie perka vietas automobiliui, susimoka ir už kitą infrastruktūrą.
„Sunku labai konkrečiai atskirti, nes statant pastatą su požeminiu parkavimu, planuojama ir statoma visa infrastruktūra, kurios dalis skirta grynai požeminiam parkavimui. Natūralu, kad skiriama lėšų pakeliamiems vartams, jų elementams, priežiūrai, kuri būna gana nepigi. Taip pat po truputį tobulėjame ir yra įvairių išmanių sprendimų, tokių kaip liftai automobiliams ir pan. Kartais tenka būti originaliems, kad ypač siauriuose sklypuose, įterpiant pastatus, sukurti parkavimo infrastruktūrą. Taip pat, aišku, kainuoja visa kita infrastruktūra: šildomi įvažiavimai ir pan. Visa tai sudaro parkavimo vietos kainą. Statant parkavimo aikšteles kai kuriose miesto vietose, pavyzdžiui, Senamiestyje, tenka hidroizoliuoti visą aikštelę nuo požeminio vandens, o tai yra brangu. Yra projektų, kuriuose vienos parkavimo vietos kaštai sudaro nuo 30 iki 50 tūkst. eurų“, – sako pašnekovas.
Lietuviai imasi versliuko
Pakilus parkavimo vietų kainoms ir automobilių statymo problemoms sostinėje aštrėjant, apsukriausieji netruko imtis versliuko: įsigyti kelias parkavimo vietas, kurias vėliau galima nuomoti kaimynams arba artimiausių daugiabučių gyventojams, verslo centrų darbuotojams. M. Statulevičius pabrėžia, kad pirmiausia vystytojai parkavimo vietas projektuose stengiasi parduoti jų gyventojams. Jeigu vis tik parkavimo vietų lieka, pirmiausia jos yra pasiūlomos konkretaus daugiabučio gyventojams, kurie buvo išreiškę norą pirkti kelias automobilio stovėjimo vietas. Vėliau, jei vis tik projekte būstą įsigiję žmonės parkavimo vietų nebeperka, jos os yra pasiūlomos kitiems žmonėms.
„Jeigu parkavimo vietų lieka, o jų lieka paprastai arčiau miesto centro, žmonės patys atsisako, nes naudojasi kitomis susisiekimo alternatyvomis, tuomet lieka papildoma pasiūla. Likusios parkavimo vietos pasiūlomos to daugiabučio gyventojams, nes būna tokių, kurie išreiškia norą įsigyti daugiau nei vieną vietą. Jeigu vis tiek parkavimo vietų lieka, vystytojui norisi kuo greičiau jas išparduoti, todėl jis pasiūlo likučius jau kitiems žmonėms, aplinkinių namų gyventojams ar pan. Aišku, papildomų lankytojų nelabai nori nei patys vystytojai, nei tame projekte būstus įsigiję pirkėjai“, – pabrėžia pašnekovas.
M. Statulevičius sako, kad kelias parkavimo vietas įsigiję gyventojai nevengia jų nuomą siūlyti šalia esančių biurų darbuotojams, ypač arti miesto centro, kur ir taip brangu arba nėra kur palikti automobilį.
„Tai žmonės nusiperka tą parkavimo vietą, ją laiko ir laukia. Vienas dalykas, gali būti, kad kažkas ateityje ją nupirks už brangiau, arba galima nuomoti ir gauti pastovų nuomos mokestį“, – sako pašnekovas.
Kuo mažiau parkavimo vietų, tuo jos brangesnės
Kad parkavimo vietų arčiau miesto centro pirkimas ir nuomojimas šiandien tampa vis populiaresniu lietuvių bizniuku, sutinka ir ekonomistas Ž. Mauricas. Jo teigimu, kuo daugiau teritorijų automobilių stovėjimas yra apmokestinamas, kuo labiau mažinami parkavimo vietų naujuose projektuose kiekiai, tuo labiau kyla jų vertė.
„Ateityje gali būti tam tikrų iššūkių, jau šiandien jų matome, kai yra ne tik plečiama mokamo parkavimo infrastruktūra, bet ir dar keliamos automobilio stovėjimo kainos. Matant Vakarų Europos pavyzdžius, į kuriuos, tikėtina, Vilnius anksčiau ar vėliau lygiuosis, atrodo, kad ateityje visame Vilniuje parkavimas gatvėse, kiemuose bus apmokestintas. Tai padidins iššūkius tiems, kurie neturi įsigiję parkavimo vietos. Nes Vilniaus planas yra pakankamai aiškus – mažinti automobilių skaičių mieste, bet geriausių Europos šalių praktika rodo, kad vienas geriausių sprendimų – kišti automobilius po žeme. Tad jei mes parkavimo vietų neperkame, jų nestatome, vėliau tai gali tapti iššūkiu, kalbant apie estetinį vaizdą ir gyvenimo kokybę“, – įsitikinęs ekonomistas.
Jis taip pat nesutinka, kad šiandien gyventojai yra nelinkę įsigyti parkavimo vietų naujuose daugiabučių projektuose. Jo teigimu, yra atvirkščiai: šiuo metu žmonės suka galvą, kaip įsigyti net ne vieną, o kelias automobilių parkavimo vietas, nes supranta, kad tai gali būti gera investicija.
„Prieš 10 metų ir vystytojai, ir pirkėjai iš dalies kratėsi tų parkavimo vietų, kurias reikia pirkti, nes buvo, kur statyti automobilį nemokamai arba nebrangiai. Dabar žmonės, jei gali, perka daugiau parkavimo vietų nei jiems reikia, nes mano, kad tai yra kaip investicija dėl to, kad brangstant automobilių parkavimui gatvėse, nuosavos vietos pajamingumas, jei jie nuomojama, auga. Nuomos kainos kai kuriose vietose yra tikrai nemažos“, – tikina Ž. Mauricas.
Tačiau Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas M. Statulevičius sako, kad miesto politika mažinti parkavimo vietų skaičius naujuose daugiabučių projektuose arčiau miesto centro logiška, nes gyventojams yra pasiūloma kitų susisiekimo alternatyvų. Pasak jo, vis daugiau žmonių, kurie perka arti miesto centro, atsisako parkavimo vietų.
„Priemiesčiuose galbūt nereikia, bet centre mažinti parkavimo vietų skaičių ir pasiūlyti alternatyvų – būtina. Daugiau automobilių visuomet sukurs daugiau problemų, o daugiau parkavimo vietų – daugiau automobilių. Gatvių platesnių dažnai padaryti yra neįmanoma, tai formuoja spūstis ir reikia ieškoti alternatyvų. Kita vertus, jeigu mes mažiname parkavimo vietų skaičių, o tai reikia daryti, nes centre yra kitų alternatyvų, turėtume atsižvelgti ir į kitos susisiekimo infrastruktūros gerinimą, pavyzdžiui, viešojo transporto. Kuo patogesnis yra viešojo transporto pasiekiamumas rajonuose, tuo situacija bus geresnė. Aišku, reikia keisti ir savo požiūrį, nes žmogui įprasta turėti savo automobilį. Ir mes matome vis daugiau žmonių, kuriems nereikia nei automobilio, nei parkavimo vietos“, – pabrėžia pašnekovas.
Parkavimo vietomis domisi ir senųjų mikrorajonų gyventojai
Galimybėmis įsigyti nuosavą automobilio parkavimo vietą vis aktyviau domisi ir senųjų miegamųjų mikrorajonų gyventojai. Klausimų, ar netoliese nėra privačių aikštelių ar kitų parkavimo alternatyvų sulaukianti NT brokerė Ieva Baniulytė sako, kad kai kuriais atvejais parkavimo vieta gali būti svariu argumentu ir įsigyjant senos statybos būstą.
„Parkavimo problema aštrėja. Vis daugiau kiemų riboja svetimų asmenų su automobiliais patekimą. Atitinkamai kyla ir parkavimo vietų, ir garažų kainos. Sakyčiau, kad per metus kai kuriais atvejais jie brango daugiau nei butai. <...> Dabar iš tikrųjų parkavimo vietą galima įsigyti tiesiog gatvėje, žmonės tam negaili pinigų. Tos vietos, ypač smarkiai urbanizuotuose rajonuose, yra labai svarbios. Didžiulis privalumas vakare, po darbo turėti, kur pastatyti automobilį. Parkavimo vietos Vilniuje tampa didele NT dalimi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Akivaizdu, kad automobilio statymo vieta ateityje taps vis aktualesniu klausimu. Apie tai miegamųjų rajonų gyventojai galvoja jau dabar, todėl domisi garažais, kitomis automobilių parkavimo alternatyvomis.
Daugiau apie parkavimo vietų kainas, pasiūlą ir paklausą žiūrėkite laidoje „Keturios sienos“.