Šiuo metu rinkoje parduodamų būstų analizė rodo, jog 19 proc. visų naujos statybos butų Vilniuje kaina už kvadratinį metrą su daline apdaila viršija 2 tūkst. eurų. Tai, pasak NT ekspertų, laikoma prestižinio būsto kaina. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo vos procentu, tačiau, žiūrint į 2013 metų duomenis (6 proc.), prestižinio būsto pasiūla šalies sostinėje ūgtelėjo daugiau nei tris kartus.
„Gyvenamojo būsto rinkai būdingi cikliški svyravimai, dažnai priklausantys nuo kelių priežasčių: ekonominės padėties šalyje, bankų požiūrio į skolinimąsi, gyventojų pajamų augimo ir pačio gyventojų skaičiaus mieste. Faktas, kad augant ekonomikai, stebime ir augančią prestižinio būsto pasiūlą, nes visuomenės piramidėje visuomet yra dalis, kurios perkamoji galia didesnė“, – sako Remigijus Pleteras, „Bonava Lietuva“ vadovas.
Visgi, daugiau nei 15 metų NT rinkoje besispecializuojantis ekspertas tikina, kad išaugusi prestižinio būsto pasiūla aktuali tik mažai daliai visuomenės. R. Pleteras labiau sureikšmina kitą pokytį: iki šiol dominavusi vidutinė būsto klasė, kai kaina už kvadratinį metrą su daline apdaila svyruoja nuo 1,6 iki 2 tūkst. eurų, pirmąją vietą užleido ekonominei, kai už vieną kvadratinį metrą mokama iki 1,6 tūkst. eurų. Procentai pasiskirstė atitinkamai: 40 proc. – vidutinė klasė ir 41 proc. – ekonominė klasė.
Eksperto teigimu, tai sveikintini pokyčiai, nes auga nuosavo būsto prieinamumas, o rinka tampa panaši į skandinavišką: „Šiaurės šalyse ekonominės klasės būstas jau ilgus metus yra pirmaujantis pirkėjų pasirinkimas, todėl ten ir pasiūla atitinkama“, – sako jis.
Tai aiškinama labai paprastai – ekonominės ir vidutinės klasės būstą šiandien skiria tik plona riba: dažniausiai šimto ar dviejų šimtų eurų skirtumas už kvadratinį metrą priklauso nuo tokių aplinkybių kaip vieta mieste, vaizdas pro langą, buto aukštas ar net vystytojo vardo žinomumas bei reputacija.
„Anksčiau buvo manoma, kad ekonominė klasė nurodo prastą kokybę. Šiandien situacija priešinga – ekonominė klasė rodo būtent ekonomiškumą, kai būstas įrengtas maksimaliai kokybiškai už geriausią kainą rinkoje“, – sako R. Pleteras ir pastebi, kad tokie vėjai plūsta ir į Lietuvą, nes NT bendrovės renkasi kokybiškus pardavimus vietoje didesnės pelno maržos.
Be to, eksperto teigimu, Vilniuje NT rinka keičiasi ir dėl spartėjančio gyvenimo tempo: „Miestiečiai tampa vis mobilesni, mažėja valandų skaičius praleidžiamas namuose, daugiau laiko skiriama laisvalaikiui ir kelionėms, tad natūraliai mažėja ir poreikis dideliam prabangiam būstui“, – teigia R. Pleteras.
Iš viso šiuo metu Vilniuje parduodama daugiau nei 5 tūkst. gyvenamųjų butų. Turimi duomenys rodo, jog per III-ą 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota 27 proc. daugiau butų nei 2018 m.