Lietuviai vis daugiau būsto įsigyja sostinėje, tačiau regionų nesibaido

Praėjusių metų pabaigoje didžiausia būsto paskolų sutarčių dalis buvo sudaryta Vilniuje (44 proc.), rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, gyventojai šalies sostinėje sudarė 10 proc. daugiau būsto sandorių. Nepaisant Vilniaus dominavimo, Lietuvos būsto paskolų rinka Baltijos šalyse išsiskiria mažiausia koncentracija sostinėje.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, antroji didelė banko būsto paskolų dalis tenka šalies didmiesčiams Kaunui ir Klaipėdai (31 proc.), o likęs ketvirtadalis (25 proc.) – kitiems mažesniems šalies miestams ir rajonams. Prie to prisideda ir valstybės paramos mechanizmai pirmam būstui regionuose įsigyti.

„Gyventojai suskubo pasinaudoti pernai startavusia valstybės paramos pirmam būstui įsigyti programa, skirta jaunoms šeimoms. Vidutinė šios programos paskolos suma „Swedbank“ siekė 58 tūkst. eurų, sutartys pasirašytos su 114 paskolų gavėjais. Daugiausia paskolų sutarčių pagal šią programą pasirašyta pajūryje – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose, taip pat Kauno, Vilniaus, Mažeikių, Tauragės rajonuose“, – pranešime sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziatas.

Nuo 2014 metų galioja ir kita valstybės paramos tvarka lengvatinėms būsto paskoloms suteikti. Galimybė jaunam žmogui ar šeimai gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti pagal šią tvarką priklauso nuo gaunamų pajamų bei kitų veiksnių.

Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, pagal šią nuo 2014-ųjų galiojančią valstybės paramos tvarką pernai buvo išduotos 244 lengvatinės paskolos, kurių vidutinė suma siekė 45 tūkst. eurų. Pasinaudojant šiomis lengvatinėmis paskolomis per pastaruosius porą metų daugiausia būsto buvo įsigyjama Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.

Kaip pastebi P. Ladziatas, didesnė dalis paskolų pagal pernai startavusią valstybės paramos programą jaunoms šeimoms buvo skirtos būsto statybai. Tuo metu besinaudojantys jau seniau galiojančia paramos tvarka mieliau rinkosi pirkti butus – tokių buvo 80 proc., likusi dalis skolinosi namo pirkimui.

Tačiau, pasak o, svarbu prisiminti, kad, net ir esant palankioms galimybėms įsigyti būstą su valstybės parama, nereikėtų pervertinti savo finansinių galimybių.

Nors remiantis atsakingo skolinimo nuostatais, mėnesio būsto paskolos įmoka kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais negalės būti didesnė kaip 40 proc. šeimos pajamų, tačiau bankas vis dėlto rekomenduoja, kad bendra įmokų suma neviršytų 30 proc. mėnesio pajamų.