Konversija – ekonomiškai naudingesnė ir tvaresnė
Urbanistas Martynas Marozas sako, kad senesnių pastatų pritaikymas naujoms funkcijoms yra prasmingas keletu aspektų. Visų pirma, išnaudoti esamus pastatus ir patalpas yra gerokai tvariau ir ekonominiu požiūriu efektyviau nei statyti naujus. Tai dera su perdirbimo ir daugkartinio panaudojimo kultūra, žiedinės ekonomikos principais.
„Anglies dvideginio pėdsako, CO2 emisijų mažinimas pažangiems miestams, socialiai atsakingiems verslams ir plačiajai visuomenei tampa vis aktualesnis. Šiuo požiūriu naujo pastato statybos visuomet yra gerokai mažiau efektyvios nei seno pastato modernizavimas, pritaikymas naujoms reikmėms. Net jei lygintume naują A+ energinio efektyvumo pastatą su, tarkime, XIX a. pastatytu ir toliau sėkmingai naudojamu statiniu, prireiktų mažiausiai 150 metų, kol naujasis pastatas pagal poveikį aplinkai taptų pranašesnis“, – sako M. Marozas.
Pridėtinė vertė – unikali aura
Naujoms funkcijoms pritaikyti pastatai, anot urbanisto, taip pat gali suteikti papildomą vertę ir juose įsikuriantiems nuomininkams. Buvę industriniai ar kitokios paskirties pastatai siūlo juose įsikuriančioms įmonės unikalią atmosferą, įdomesnę darbo aplinką, kurios dažnai negali suteikti naujai pastatyti verslo ar prekybos centrai.
„Ypač kūrybos ar inovacijų srityje veikiančioms įmonėms išskirtinė pastato aura, unikalus jo charakteris dažnai yra net svarbesni nei galimi techniniai tokių patalpų minusai. Tą patį galima pasakyti ir apie industrinių patalpų konvertavimą į gyvenimui ir darbui skirtas studijas ar pritaikymą pramogų veiklai. Mados ir įvaizdžio aspektai vaidina tikrai ne paskutinę vietą įmonėms ar gyventojams renkantis naujam gyvenimui prikeltas, o ne naujai pastatytas, patalpas“, – sako M. Marozas.
Neišnaudojamų patalpų netrūksta
Nekilnojamo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas pažymi, kad, nors pastaraisiais metais iki tol apleistos ar mažai naudotos Vilniaus teritorijos yra gana aktyviai plėtojamos, konvertuojant ten esančias pastatus į gyvenamąsias ar biurų patalpas, tačiau potencialo sostinėje šiuo požiūriu dar yra išties nemažai.
„Naujamiestyje, Šiaurės miestelyje, dalyje Antakalnio senesnių pastatų konversijos procesai pastaraisiais metais buvo pakankamai aktyvūs, tačiau statinių, kuriuos būtų galima geriau išnaudoti sostinėje dar tikrai nemažai. Tai ne tik buvusios gamyklos, bet ir sovietmečiu ar nepriklausomybės pradžioje statyti prekybos veiklai pritaikyti pastatai, dar seniau iškilusios administracinės paskirties patalpos. Nemažai šiuo metu efektyviai nepanaudojamo nekilnojamojo turto valdo ir valstybė. Šios patalpos galėtų pritraukti išties nemažas investicijas ir būti panaudotos labiau šiandienos poreikius atitinkančioms reikmėms“, – sako D. Jagminas.
Sprendimus reikia gerai apgalvoti
Nemažą patirtį su konversijos projektais turinčios įmonės atstovas sako, kad senus pastatus pritaikyti naujoms funkcijoms ir veikloms nėra labai paprasta, tačiau daugeliu atvejų įmanoma rasti sprendimus, kurie leistų patalpas efektyviai panaudoti. Kaip pavyzdį D. Jagminas pateikia sostinės Ukmergės gatvėje vietoje buvusios baldų parduotuvės veikiantį daugiafunkcinį paslaugų centrą. 15 metų ciklą atgyvenusiam ir jau morališkai pasenusiam pastatui sukurta nauja koncepcija, jis rekonstruotas ir prikeltas antram gyvenimui. Atnaujintame pastate suburti svarbiausi prekių ir paslaugų tiekėjai, tenkinantys pagrindinius vietos gyventojų poreikius.
„Investicijų dydis į tokius projektus labai priklauso nuo atnaujinamo pastato specifikos, bet daugeliu atveju jos bet kokiu atveju yra mažesnės nei statant naują pastatą. „Ukmergės 256“ atveju daugiausia investicijų pareikalavo automobilių stovėjimo aikštelės atnaujinimas ir išplėtimas, naujų fasado, vitrinų, įėjimų, eskalatorių, liftų, inžinerinių tinklų sprendimai, perdangos ploto praplėtimas ir patalpų padalinimas. Ieškant geriausių sprendimų visuomet reikia padirbėti, tačiau Ukmergės gatvėje pradėjęs veikti paslaugų centras – įrodymas, kad konversija leidžia pasiekti puikių rezultatų“, – sako D. Jagminas.
Jo teigimu, kartais geriausi pastato konversijos sprendimai iš karto nėra labai akivaizdūs. Pavyzdžiui, visas trečiasis „Ukmergės 256“ aukštas sėkmingai pritaikytas sporto klubo veiklai, nors pastato savininkas iš pradžių šias erdves norėjo išnaudoti biurų patalpoms. Šiandien atnaujintame pastate išnuomotas visas jo plotas.
„Senesnių, nebenaudojamų ar morališkai pasenusių pastatų savininkams konversija dažnai tikrai yra ekonomiškai gerokai naudingesnė. Žinoma, daug kas priklauso nuo pastato specifikos, todėl iš pradžių svarbu atlikti visapusišką objekto analizę – įvertinti vietos patrauklumą, pastato būklę, galimybes įrengti pakankamai automobilių stovėjimo vietų, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros būklę. Nusprendus pastatą atnaujinti ir pritraukti į jį nuomininkų svarbu tinkamai suplanuoti patalpas, efektyviai išnaudoti jų plotą, racionaliai paskirstyti skirtingas veiklas ir funkcijas. Pavyzdžiui, pirmojo aukšto sprendimai ir nuomininkai gali nulemti antrojo aukšto patalpų patrauklumą ir pan.“, – sako D. Jagminas.
Transformacijos miestui įkvepia gyvybės
„Atnaujinus pastatą, pritaikius jį naujoms funkcijoms jis tampa gerokai naudingesnis ne tik savininkui, bet ir miestui, kurio patrauklumą tokie objektai didina ir gali padėti pritraukti naujas investicijas. Naujoms reikmėms pritaikyti pastatai yra ne tik vizualiai patrauklesni. Šių dienų poreikius atitinkantis jų funkcionalumas leidžia į tam tikras miesto teritorijas įnešti daugiau gyvybės, jas išjudinti iš sąstingio“, – sako D. Jagminas.
Kaip pavyzdį „Solid Real Advisors“ atstovas išskiria ir Kaune Neries krantinėje įgyvendintą prekybos centro „River Mall“ projektą. Buvusio tekstilės fabriko vietoje įrengtas šiuolaikiškas prekybos centras kartu su iškilusiu verslo centru suteikė impulsą šiai miesto vietai tapti viena iš sparčiausiai augančių Kauno verslo ir prekybos zonų.
Jam pritaria ir M. Marozas. Jo teigimu, senų pastatų atgaivinimas miestui gali suteikti daugiau įvairovės, padėti tam tikrose jo dalyse užtikrinti įvairių veiklų ir funkcijų balansą, nuo kurio priklauso konkretaus rajono ar teritorijos gyvybingumas.
„Bene geriausias to pavyzdys sostinėje – Naujamiesčio rajonas, kuriame buvusias gamyklines patalpas vis geriau antram gyvenimui prikelia įvairūs verslai, paslaugų vietos. Senosios gamyklos taip pat transformuojamos ir į gyvenamuosius būstus – loftus, studijas. Dėl to rajone sutelkiamos įvairios funkcijos, atsiranda daugiau gyvybės, kuri, be abejonės, naudinga ir ekonominiu požiūriu“, – sako M. Marozas.