Nauja būsto vizija – mikrobūstai
NT rinkos aktyvumas išlieka kaip niekad didelis, pirkėjai dairosi nuosavo būsto sau arba išnuomoti. Nors Vilniuje NT įperkamumas, pasak ekonomistų, geras, tikrai yra tokių žmonių, kurie norėtų gyventi arčiau miesto centro, bet būstas jiems čia – per brangus. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, būtent tokiems miestiečiams mikrobūstas galėtų būti pirmuoju jų NT.
Pašnekovas pasakoja, kad mikrobūstų idėja gimė kartu su Architektų rūmais, kai buvo teikiami siūlymai Aplinkos ministerijai dėl Statybos techninio reglamento (STR) tobulinimo. Mikrobūstai, pasak M. Statulevičiaus, galėtų būti labai tinkami namai miestietišką gyvenimo būdą mėgstantiems gyventojams, tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo ne miesto centre, neturi nuosavo automobilio, mažai būna namie. Tačiau tokio NT tipo idėją šiandien įgyvendinti sunku dėl jau minėto STR.
„Mes pasitarėme, kad yra tam tikrų trukdžių, projektuojant mažos kvadratūros būstą. Ir, aišku, yra higienos, sanitariniai apribojimai, automobilių stovėjimo vietų skaičių reglamentai. Šiuo metu, net jeigu projektuoji mažus būstus, reikia vienos parkavimo vietos, nors akivaizdu, kad tai daugiau miestietiško gyvenimo būdo paskirties apartamentai, ir žmonės, ypač jaunimas, kartais net neplanuoja turėti tų automobilių. Arba vyresni žmonės, kurie naudojasi tik viešuoju transportu arba vaikšto pėsčiomis“, – aiškina M. Statulevičius.
Pašnekovas akcentuoja, kad mikrobūstų projektų nereiktų suprasti kaip skruzdėlynų, savotiškų getų statymo. Pasak jo, manoma, kad būtų galima tokio tipo NT integruoti į įprastus daugiabučių projektus arčiau miesto centro. Gyventi geidžiamoje miesto vietoje galėtų ir tie, kurių finansai neleidžia įsigyti tradicinio NT.
„Jie gali būti integruojami į įprastus projektus, bet mažos kvadratūros, tinkamai suplanuoti. Pavyzdžiui, jeigu žmogus ieško sau būsto tam tikroje vietoje už turimą sumą, jis negali įsigyti, nes suminė išraiška to produkto yra didesnė. Bet jeigu ji būtų dvigubai mažesnė, tai jam jau būtų tinkama kaina. Žmogui, pavyzdžiui, nereikia parkavimo aikštelės, nebūtina, kad saulė nuolat pro langus šviestų. Jis nori buto, kuriame gyventų vienas, nori tiesiog grįžti iš darbo vakare, ryte anksti išeiti ir jam daugiau nieko nereikia. Tai, manau, diskusija dabar apie tai ir vyks, nes Vakaruose tai įprasta. Tokie maži apartamentų tipo mieste projektai labiau įgyvendinami esamuose pastatuose skaidant ten esančius butus į kelis, dalinant, darant atskirus įėjimus ir pan.“, – pasakoja LNTPA prezidentas.
Anot M. Statulevičiaus, siūloma, kad tokių butų viename projekte galėtų būti tik tam tikras nustatytas skaičius (procentas nuo bendro butų skaičiaus). Taip pat, kad būtų nustatyta, kokio minimalaus dydžio tokie būstai būtų, pavyzdžiui, 15 kv. m.
„Esminiai niuansai – kad tokiems būstams būtų neprivalomos parkavimo vietos, jiems netaikomi insoliacijos reikalavimai ir pan. „Skruzdėlynų“ kurti tikrai niekas nenori, tačiau integravus tokius butus į projektus ir žmonėms sudarius galimybę juos įsigyti, mūsų nuomone, tai praturtintų NT rinką“, – apibendrina M. Statulevičius.
Patogumas būtų gaunamas pasitelkus technologijas
Be jokios abejonės, išgirdus apie tokio tipo būstus, kyla klausimų apie gyvenimo kokybę juose. Pasak M. Statulevičiaus, dėl to nerimauti nereikėtų, nes šiais laikais ir projektuotojai, ir interjero dizaineriai gali pasiūlyti išmanių sprendimų, kurie padeda patogiai suplanuoti net ir mažiausias erdves.
„Mes siūlome pažiūrėti plačiau: kodėl negalima naujų tokių butų statyti, kad jie būtų maži, bet naudotis naujausiomis technologijomis – funkciniais suplanavimais. Šiandien galima ir lovą paslėpti, integruoti stalą, sanitarinį mazgą įrengti labai erdvų, tačiau išmaniai tą išspręsti, galima padaryti nebūtinai vieno aukšto, galima su antresole statyti butus. Idėjų yra, bet dabartiniai mūsų griežti ir siauri reikalavimai įspraudžia į rėmus, riboja. Atėjo laikas apie tai diskutuoti“, – tikina pašnekovas.
Įžvelgia ne vieną grėsmę
Mikrobūstų idėja Lietuvoje jauna, todėl diskusijų dar būta labai mažai, kur kas daugiau jų laukia ateityje. Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, prieš galvojant apie šią idėją, reiktų apsispręsti, kokiu keliu Vilnius eina: ar sostinės plėtra yra darni, kiek miestui svarbus bendruomeniškumas, gyvenimo kokybė. Būtent šias sritis, pasak M. Maurico, galėtų paveikti mikrobūstų idėjos įgyvendinimas.
„Pirmiausia, aš matau kelias grėsmes. Visų pirmą, tokio tipo būstai gali apsunkinti bendrijų ir kaimynysčių kūrimąsi, kas yra deklaruojama ir savivaldybės, ir vyriausiojo architekto. Nes norima skatinti kvartalinę statybą, kad būtų atskirtos asmeninė ir visuomeninė erdvės. Už pastarąją būtų atsakingi visi gyventojai ir ja rūpintųsi. Tai jei mes į vieną kaimynystę sumetame ir didelio ploto būstus, ir būstus, kurie yra labai mažo ploto, jie, ko gero, bus daugiau skirti nuomoti, galbūt ir kitokio socialinio sluoksnio žmonėms, tad draugiškos kaimynystės kūrimas bus daug sunkesnis“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad toks NT objekto skirstymas gali sukelti problemų, norint balsavimo būdu priimti sprendimus dėl daugiabučio kokybės gerinimo ar pan.
„Pavyzdžiui, jeigu tokių būstų pirkėjai bus investuotojai, jie tikrai nenorės papildomų išlaidų įrengiant bendrą žaidimų aikštelę ar pan.“, – pažymi M. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, klaida būtų ir neįrengti tokiems butams automobilių stovėjimo vietų, nes tokių butų savininkams ar nuomininkams įsigijus automobilį ar jį išsinuomojus tiesiog nebūtų kur jo statyti. Be to, be parkavimo vietos krenta ir paties buto vertė, mažėja žmonių, kurie galėtų tokį būstą pirkti ar išsinuomoti, skaičius.
„Tie žmonės, kurie turi automobilį, yra stumiami gyventi į priemiesčius, tad tikslas padidinti gyventojų skaičių miestuose gali būti ir neįgyvendintas“, – teigia Ž. Mauricas.
Užsienio valstybės pasimokė
Ekonomisto teigimu, tokių pamokų reikėtų ieškoti užsienyje. Ž. Mauricas pasakoja, kad panašiu keliu ėjo Australija, tačiau netrukus pasigailėjo, nes mažo ploto būstų statybos iš didžiųjų miestų centrų išvijo didžiąją dalį gyventojų – jie persikėlė į priemiesčius, šie ėmė greitai ir smarkiai plėstis. Pasak ekonomisto, idėja kaip ir gera, tačiau yra rizika, kad „džinas bus paleistas iš butelio“ ir miestas turės daugiau problemų nei naudos.
„Kitas dalykas – dėl STR ir insoliacijos, juk ne veltui tokie reikalavimai yra sukurti. Klausimas, kokia gali tapti žmonių būklė gyvenant tokiuose butuose. Turime pavyzdžių pasaulyje, tarkim, Honkonge, kai žmonės gyvena narvuose, ten 4–5 kv. m patalpos, bet klausimas, ar Lietuvoje to reikia, nes pas mus butų netrūksta, pasiūla gana gera, Vilniuje būsto įperkamumas išlieka ganėtinai geras. Tik reiktų akcentuoti, kad jeigu yra plėtra, tai svarbu tiek pat dėmesio skirti ir plėtros tvarumui. Turi būti galvojama, kaip tie žmonės gyvens, kokios bus kaimynystės ir pan.“, – pažymi pašnekovas.
Ž. Maurico teigimu, jau dabar didieji pasaulio miestai susiduria su konkurencija – gyventojai mieliau ima rinktis gyventi priemiestyje, turėti didesnį gyvenamąjį plotą nei didmiesčio mažame bute.
„Tai reiškia, kad miestai konkuruos ne tik pagal tai, kiek jie turi miestietiškos nuotaikos, miestiškumo ir pan., bet ir pagal gyvenimo kokybę. Taigi didieji miestai šiuo metu labai investuoja į gyvenimo kokybės gerinimą, kaimynystę ir pan., kad žmonės nesijaustų gyvenantys tarsi šaltame daugiabutyje arba neatsidurtų situacijoje, kai nepažįsta kaimynų. <...>. Jeigu mes Vilnių padarysime kaip vieną iš tų tradicinių miestų, iš kurių dabar žmonės bėga, tai ar judame tinkama linkme?“ – klausia ekonomistas.
Nerimauja dėl uždarų bendruomenių susidarymo
Kaip vienas iš įvardijamų mikrobūstų privalumų yra jų prieinama kaina, tačiau, anot ekonomisto Ž. Maurico, tai taip pat gali tapti problema.
„Jeigu bus padaryta tokia infrastruktūra, tai gali būti, kad ateityje įsikels atitinkamas pajamas gaunantys žmonės, imigrantai, ir rajonas taps toks, kokius žmones pritrauks“, – pažymi pašnekovas ir priduria, kad paprastai tokiuose tam tikrų mažumų rajonuose susiformuoja uždaros bendruomenės, o tai taip pat gali tapti trūkumu kalbant apie darnų miesto vystymąsi.
Ekonomistas priduria, kad Lietuvoje ir taip yra statomi vieni mažiausių butų visoje Europos Sąjungoje, trūksta didesnio ploto butų.
„Kuo šalis turtingesnė, tuo butų plotas didesnis. Išskyrus kelias išimtis, tokias kaip Honkongas. Skandinavijoje, pavyzdžiui, būsto plotas miestuose yra du kartus didesnis nei Lietuvoje. Tai kaip ir turėtume didinti plotą, o ne dar jį mažinti“, – sako Ž. Mauricas.
Kol kas mikrobūstai Lietuvoje – dar tik sumanymas, tačiau jau aišku, kad toks NT tikrai sulauktų savo pirkėjų. Kita vertus, kaip teigia Ž. Mauricas, nereikia pamiršti ir bendros miesto vizijos bei geros gyvenimo kokybės išlaikymo Vilniuje.