2024 metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 % gyventojų galvoja, jog įperkamų būstų pakanka, o ketvirtadalis gyventojų neturi nuomonės dėl prieinamo būsto pasiūlos. Tyrimo metu buvo apklausta kiek daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų.
Ką iš tiesų galima vadinti būstą už prieinamą kainą, kurioms visuomenės grupėms būstą įsigyti sunkiausia ir kaip valstybė galėtų prie to prisidėti, laidoje „Delfi diena“ papasakoja LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius.
Sunkiausia – jaunimui
Kaip teigia LNTPA vadovas M. Statulevičius, būsto įperkamumas yra tam tikras pripažintas vienetas, reiškiantis, kiek žmogui ar šeimai reikia dirbti, kad galėtų įsigyti vidutinės kvadratūros būstą norimame mieste.
Pavyzdžiui, sako M. Statulevičius, būsto įperkamumas parodo, kiek žmogui ar šeimai reikėtų dirbti, kad 50 kv. metrų būstas sostinėje, kainuojantis 125 tūkst. eurų, taptų prieinamas.
Kalbėdamas apie būsto įperkamumą, LNTPA vadovas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu būstą Lietuvoje sunkiausia įsigyti jaunimui. Mat didžioji dalis būstų, sako pašnekovas, yra perkami su paskola, tačiau minėtai visuomenės daliai kyla sunkumų sukaupti pradinį įnašą.
„Pradinio įnašo problemą nurodė daugelis apklausos respondentų, kuriems alternatyva yra būsto nuoma“, – komentuoja M. Statulevičius.
Jis priduria, jos būstų įperkamumą sunkina ir aukštos Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanos – pasak M. Statulevičiaus, kelis metus gyvenome „aukštų palūkanų situacijoje“.
Tiesa, LNTPA vadovas išskyrė ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojus. Anot pašnekovo, šie apklausos dalyviai nurodė, jog būstą turi, tačiau jo nekeičia. Kaip teigia M. Statulevičius, tai irgi nėra geras rodiklis – galbūt, svarsto pašnekovas, dalis tokių gyventojų yra tarsi įstrigę savo būstuose, tačiau neturi galimybės jų pakeisti.
Pasigenda valstybės pagalbos
Paklaustas, kodėl lietuviams taip svarbu turėti savo nekilnojamąjį turtą, M. Statulevičius patikina – toks noras nulemtas istorinės atminties, kai anksčiau sava nuosavybė buvo laikoma tarytum šventa.
Kita vertus, sako M. Statulevičius, šiuo metu Lietuvoje populiarėja ir būsto nuoma, tačiau tempas, pasak jo, nėra pakankamas.
„Trūksta valstybės politikos, trūksta alternatyvos, kurią pasiūlytų valstybė, kad būtų valstybės kuriami nuomojamo būsto projektai, pavyzdžiui, tam tikrų specialybių, profesijų gyventojams. <...> Jie galėtų subsidijuojamomis kainomis nuomotis būstą, o verslas su valstybės užsakymu galėtų kurti tokius projektus“, – mintimis dalinosi M. Statulevičius.
Jis pridūrė matantis ir dar vieną problemą. Pasak LNTPA vadovo, jau vien sostinėje NT pasiūla ir paklausa gerokai skiriasi, t.y. žmonių, ieškančių būstą ir jo nerandančių, yra nemažai.
Laidos pašnekovas svarsto, kad jei verslui keliami reikalavimai nebūtų tokie aukšti ir jei būtų mažiau biurokratijos, verslas galėtų pasiūlyti daugiau alternatyvios pasiūlos.