„Lietuvoje nuomos rinka yra pakankamai sekli, lietuviai nori turėti nuosavą būstą“, – sako „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Šiuos jos žodžius patvirtina ir „Eurostat“ duomenys. Štai vertinant gyventojų pasiskirstymą pagal būsto nuosavybės tipą, tik 11 proc. gyventojų būstą nuomoja.
Didžiausia respondentų dalis (72 proc). yra būstų savininkai, o 17 proc. respondentų yra asmenys, kurie gyvena būste su banko kreditu.
Nors Lietuvos NT nuomos rinka maža, vis tik jos dalyviams kyla daugybė svarbių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl taip išaugo NT nuomos kainos, kokių būstų nuoma šiuo metu paklausiausia ir kiek už būsto nuomą paklosime ateityje. Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – Delfi straipsnyje.
Surasti nuomojamą būstą – nelengva
Kaip Delfi pasakoja vilnietė Diana, šiuo metu ji nuomojasi būstą Šnipiškių mikrorajone. Tai dviejų kambarių butas, esantis 2004 metų statybos daugiabutyje. Pašnekovė atskleidžia, kad už būsto nuomą kas mėnesį sumoka 600 eurų. Bute vilnietė gyvena su draugu, todėl nuomai išleidžiamą sumą padalina perpus.
Nors pašnekovė sako įžvelgianti gyvenamojo būsto privalumų, pavyzdžiui, lokaciją, vis dėlto, trūkumų ji galinti suskaičiuoti daugiau. Vieni jų – dideli komunaliniai mokesčiai ir buto „kiaurumas“.
„Kai lauke šalta, negali būti prie lango, nes iškart jauti, kaip traukia šaltis. Mano darbo stalas stovi prie lango. Jei žiemą dirbu iš namų, tai tenka dirbti iš virtuvės, nes prie lango būti tiesiog per šalta. O štai už sausio mėnesio komunalinius sumokėjome 300 eurų. Didžioji dalis – už šildymą“, – karčia patirtimi dalinasi vilnietė.
Ji priduria, kad pats butas yra senas, neremontuotas, taip pat kas mėnesį reikia sumokėti didelį bendrijos mokestį. Anot Dianos, įvertinus gyvenimo sąlygas ir sumokamas sąskaitas, geriau būtų persikelti į naujesnės statybos namą.
Tiesa, vilnietė sako šiuo metu kaip tik ir besidairanti naujo būsto nuomai, tačiau surasti tinkamą variantą – darbas nelengvas. Diana teigia, jog pagrindinis kriterijus ieškant būsto yra lokacija – mat tiek ji, tiek jos draugas į darbą nori eiti pėsčiomis. Kita svarbi detalė – namo statybos metai.
„Ieškau būsto, kuris būtų statytas ne vėliau nei 2015 metais, nes norisi kuo mažiau sumokėti už šildymą. Aišku, svarbu ir kaina, nes tikslas – keltis į naujesnės statybos būstą, tačiau sumokėti tiek pat ar tik šiek tiek daugiau“, – komentuoja vilnietė.
Ji papildo kol kas ieškanti būsto, kurio nuomos kaina nebūtų didesnė nei 700 eurų. Rasti naujesnės statybos būstą už tokią kainą, sako Diana, nėra lengva, variantų nedaug.
Nuomos rinką ištiks šokas
Nuomojamų būstų kainų šuolį įvertino ir „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas.
Pasak jo, dabar gyventojai tiek Vilniuje, tiek Kaune renkasi nuomotis butus už tiek, už kiek gali. Dažniausiai šios sumos, sako S. Šarauskas, svyruoja nuo 450 iki 600 eurų.
Pasak specialisto, kitas kainų segmentas yra nuo 600 iki 800 eurų, o tie, kas gali sau leisti, išsinuomoja ir už daugiau nei tūkstantį eurų, tačiau tokie atvejai nėra dažni.
Pašnekovas priduria, jog praėjusiais metais būtent Kaune nuomojamų būstų kaina augo apie 5,5 procento, o šiuo metu tie būstai, kurie išnuomojami daugiau nei už 800 eurų, dažnu atveju stovi nejudinami – savininkams kainą tenka nuleisti.
S. Šarausko teigimu, jau šią vasarą Lietuvos NT nuomos rinką turėtų ištikti tam tikras šokas. Jį sukels į šalį dislokuota Vokietijos karių brigada, kurios nariai, sako specialistas, taip pat dairysis nuomojamų būstų. Nors nuomotojams tai geros naujienos, vis tik nuomininkai nesidžiaugs.
Pašnekovas prognozuoja, jog dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje turėtų išaugti būstų nuomos kainos ir sumažėti paklausa.
Ekonomistė: mažinti nuomos kainas būtų sveika
Kaip teigia ekonomistė I. Genytė-Pikčienė, šiuo metu Lietuvos NT nuomos rinka išgyvena pakankamai įdomų laikotarpį.
Specialistė primena, jog dar iki pandemijos šalyje buvo labai aktuali trumpalaikė būstų nuoma, tuomet buvo matomas ir aktyvus nedidelių būstų miesto centre įsigijimas siekiant juos išnuomoti.
„Trumpalaikės nuomos sprintas buvo tikrai matomas. Tai sušiaušė visą nuomos rinką, kainos į tai reagavo“, – komentuoja ekonomistė ir priduria, kad pandemija šį nuomos modelį tarsi išjungė.
Kitas svarbus NT nuomos rinkai veiksnys – karas Ukrainoje, kuris į Lietuvą atvijo didžiulę bangą Ukrainos pabėgėlių. Pasak specialistės, šis reiškinys iš naujo aktyvavo nuomos rinką šalyje. Tiesa, prisimena specialistė, iš pradžių lietuviai ukrainiečiams noriai atidarė savo namų duris, bet vėliau patys ukrainiečiai ėmėsi ieškoti nuomojamų būstų. O tai, komentuoja I. Genytė-Pikčienė, prisidėjo prie nuomos kainų dinamikos.
„2020-2021 metais nuomos kainų augimas vidutiniškai kito apie 2-2,5 proc. per metus, 2022 metais augimas buvo dviženklis, 18-19 proc. ir net daugiau. Matome, kad tai buvo neorganiškas ir nenatūralus kainų šuolis“, – sako ekonomistė.
Kalbėdama apie laikotarpį, kai NT nuomos kainų augimas buvo dviženklis, specialistė pabrėžia tai, kad tokiam reiškiniui įtakos turėjo ir infliacijos šuolis, ir energetinės krizės smūgis Lietuvos ekonomikai.
Dėl šių priežasčių, sako pašnekovė, nuomotojai kėlė jau išnuomotų būstų kainas – nuomos kainų indeksavimas tapo itin aktualus ir nuomotojai jo ėmėsi.
„Dabar stebime šuolio išsikvėpimą, bendra infliacija grįžta į sveikesnį lygį. Nuomos kainų infliacija taip pat sulėtėjo, bet sausio mėnesį fiksuota, kad per metus nuomos kainos yra padidėjusios 3 proc.“, – skaičiuoja ekonomistė.
Apibendrindama I. Genytė-Pikčienė teigia, jog NT nuomos kainų lygis vis dar yra labai aukštas.
Pasak specialistės, dėl Lietuvos būstų nuomos prieinamumo būtų labai sveika, jei nuomos kainos kristų žemyn. Vis dėlto, ji sako mananti, jog nuomos kainų augimą stebėsime ir ateityje.